Klaipėda 7.4°C
Sausio 24-ąją – minint Tarptautinę edukacijos dieną, Klaipėdos universiteto (KU) metodinio STEAM centro Chemijos-Biologijos laboratorijoje įvyko tiriamoji veikla „Gėrimų ir maisto produktų pH nustatymas“, kurios metu KU bendruomenė galėjo atsinešti savo mėgstamus gėrimus ir skystus maisto produktus bei patys ištirti ir sužinoti jų rūgštingumą. Laboratorijos metodininkė doc. dr. Rita Jankauskienė ir laborantė Martyna Pareigytė pasakojo, kokią įtaką maisto produktų pH turi žmogaus organizmo vidinės terpės rūgščių – šarmų pusiausvyrai bei dalijosi naudingais patarimais. Maisto produktų pH tyrimai – tai tik viena iš daugelio KU metodinio STEAM centro siūlomų interaktyvių veiklų, o pats centras atviras ne tik Universiteto bendruomenei, moksleiviams, mokytojams, bet ir plačiajai visuomenei.
Tiriamojoje veikloje „Gėrimų ir maisto produktų pH nustatymas“ dalyvavo dešimt KU bendruomenės narių iš skirtingų Universiteto padalinių. Dalis jų centro veiklose dalyvavo jau ne pirmą kartą. Štai, pavyzdžiui, Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro administratorė Audronė Suokaitė į STEAM centro tiriamąją veiklą atvyko jau 4 kartą.
„Kaskart organizuojamos vis kitokios edukacijos, tyrimai. Tai ne tik įdomu – čia galima sužinoti daug naujų ir naudingų dalykų. Tai puiki proga prisiliesti prie mokslo. O šios veiklos metu įdomiausias dalykas buvo tai, kad galėjome ištirti ne tik gėrimų ir maisto produktų, bet ir savo odos pH“, – įspūdžiais dalijosi A. Suokaitė.
O 3 kartą centro veiklose dalyvavusi Personalo vyresnioji specialistė Jurgita Taurinskienė sakė, kad tokie tyrinėjimai laboratorijose jai tarsi trumpas sugrįžimas į vaikystę. „Toks nostalgijos jausmas, tarsi trumpas sugrįžimas į mokyklą. Tik skirtumas tas, kad tuo metu, kai dar buvau moksleivė, nebuvo tokių galimybių prisiliesti prie mokslo, kaip dabar. Nebuvo galimybių dirbti tokiose laboratorijose, nebuvo tokios aparatūros“, – sakė J. Taurinskienė.
KU metodinis STEAM centras atviras plačiajai visuomenei ir kviečia išbandyti įvairias tiksliųjų, gamtos, gyvybės, technologinių mokslų srities edukacines ir tiriamąsias veiklas, pavyzdžiui: robotikos ir programavimo mokymus, inžinerinius ir technologinius projektus, kūrybines dirbtuves. Atvykti į organizuojamas parodas, seminarus, kitus renginius.
STEAM centro veiklos skirtos moksleiviams, nuo pradinio iki vyresniojo mokyklinio amžiaus, mokytojams, kurie siekia tobulinti dalykines ir metodines kompetencijas bei plačiajai visuomenei.
„Centro misija – skatinti jaunimo domėjimąsi tiksliaisiais, gamtos, gyvybės, technologiniais mokslais, suteikti erdvę praktiniam eksperimentavimui bei kūrybiškam problemų sprendimui. Turime viziją tapti regiono ir šalies lyderiu, ugdančiu inovatyvią, kūrybingą ir moksliškai smalsią visuomenę“, – sakė KU metodinio STEAM centro direktorė prof. dr. Aelita Bredelytė.
Apie gėrimų ir maisto produktų pH
Anot STEAM centro Chemijos-Biologijos laboratorijos metodininkės doc. dr. Ritos Jankauskienės, kuo aukštesnė maisto produkto pH reikšmė, tuo produktai šarmingesni. Iki pH 7 – produktas yra rūgštinės reakcijos, pH 7 – neutralios. Didžiausias rūgštingumas nustatomas šiuose maisto produktuose ir gėrimuose: citrusiniuose vaisiuose ir jų sultyse, kavoje, aluje, vyne, gazuotuose gėrimuose su fosforo rūgštimi, pomidoruose, fermentuotuose produktuose.
„Nors rūgštiniai maisto produktai paprastai neturi įtakos skrandžio sulčių ir organizmo vidinės terpės pH, jie gali dirginti jautrią skrandžio gleivinę. Turintiems gastroezofaginio refliukso ligą – rūgštiniai produktai gali skatinti deginimo pojūtį, o turintiems skrandžio opaligę, dėl pažeistos gleivinės, rūgštiniai maisto produktai gali sukelti skausmą. Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, daug baltymų turintys ar perdirbti maisto produktai, gali sukelti šiek tiek rūgštesnę šlapimo reakciją, tačiau tai nesusiję su bendru kraujo ar organizmo pH pokyčiu“, – pasakojo doc. dr. R. Jankauskienė.
Doc. dr. Rita Jankauskienė pabrėžė, kad neturint išvardytų sveikatos problemų, rūgštinių ir šarminių maisto produktų vartojimas neženkliai keičia skrandžio sulčių pH, kadangi organizme yra reguliaciniai mechanizmai, kurie paskatina arba prislopina druskos rūgšties sintezę. Problemų gali sukelti nesaikingas ir nuolatinis gazuotų, saldžių gėrimų vartojimas, kurių sudėtyje yra fosforo rūgšties. Dažnai vartojami gazuoti gėrimai su cukrumi ir rūgštimis gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį dantų emalio būklei.
„Gazuoti gėrimai su cukrumi ir rūgštimis gali pažeisti dantų emalį ir skatinti ėduonies formavimąsi. Netgi gazuoti vandenys be cukraus turi silpną rūgštinę reakciją dėl anglies dioksido, kuris gali minimaliai paveikti dantis. Po gazuotų gėrimų vartojimo naudinga išskalauti burną vandeniu, kad sumažėtų rūgščių poveikis ir, žinoma, laikytis subalansuotos, saikingos mitybos“, – patarimais dalijosi metodininkė doc. dr. R. Jankauskienė.
