Klaipėda 3.1°C
Šiuo metu Europos Komisija peržiūri Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kad ji būtų efektyvesnė, siekiant geros aplinkos būklės Europos jūrose. Iki 2020 m., kaip buvo planuota, jos pagerinti nepavyko. Baltija – ne išimtis, ji vis dar patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką.
Didžiausia Baltijos jūros problema – eutrofikacija – maistinių medžiagų pertekliaus paskatintas intensyvesnis dumblių žydėjimas. Dumbliai žydėdami sunaudoja deguonį, todėl jo pradeda trūkti, taip pat mažėja vandens skaidrumas, kai kurios susidarančios bakterijos – toksiškos. Ši visa puokštė problemų atsiranda dėl maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus. Apie 96 proc. Baltijos jūros paveikta šio pavojingo reiškinio.
Iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai vis dar beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą, o pastaruoju metu stebima taršos didėjimo tendencija. Tyrimai rodo, kad didžiausia azoto prietakos iš Lietuvos į Baltijos jūrą dalis yra iš žemės ūkio veiklos. 2012–2017 m. į Baltijos jūrą su upių prietaka iš Lietuvos žemyninės dalies patenkančio azoto kiekis padidėjo 18 proc. lyginant su 2006-2011 m. Taigi, vietoje to, kad, kaip esame įsipareigoję, mažintume šią taršą, dar labiau ją didiname.
Žemės ūkio sektoriuje veikla intensyvėja – mažėja ekstensyvių pasėlių grupių užimami plotai (pievos, ganyklos), o intensyvių (javai, rapsai ir kt.) – nuolat auga. Auginant javus paprastai žemė intensyviai tręšiama ir dirbama, to neprireikia auginant pievas, daugiamečių žolių ar kitus pakankamai natūralios žemės dangos tipų plotus. Kita tendencija – mažėja nenaudojamos žemės ūkio naudmenų plotai, nuo 2005 m. sumažėjo perpus. Tai prisideda prie didesnės vandens telkinių taršos maistinėmis medžiagomis.
Dar viena taršos problema, akivaizdžiai parodanti mūsų neatsakingą elgesį – jūros šiukšlių kiekiai. 2019 m. Europos Komisijos priimta ribinė vertė – 20 šiukšlių vienetų 100 metrų paplūdimio atkarpoje – yra ta riba, kuri reikštų, kad jūra pagal pakrantę teršiančių šiukšlių rodiklį būtų geros būklės. Lietuvoje 100 metrų paplūdimio atkarpoje turime 167 vnt. šiukšlių ir, pasak mokslininkų, mums prireiks 5-6 Direktyvos įgyvendinimo ciklų, kol pasieksime minėtą ribą.
Įvertinus skirtingus pakrantę teršiančių šiukšlių objektus nustatyta, kad pirmauja plastikai: plastiko fragmentai (41,8 proc.), cigarečių nuorūkos (13,9 proc.). Vertinant pagal medžiagos tipą, objektai pagaminti iš plastiko sudaro devynis iš dešimties dažniausiai sutinkamų šiukšlių pakrantėje.
Plastiko fragmentų kilmė sunkiai nustatoma, tačiau cigarečių nuorūkos, plastikiniai dangteliai ir kamšteliai, maišeliai, buteliai, maisto pakuotės, puodeliai bei metaliniai kamšteliai susiję su turizmu ir rekreacija pakrantėje bei jūroje. Su jūrine pramone ir laivyba siejami dažniausiai sutinkami objektai yra virvės, valas ir susipynę tinklo, virvių, valo likučiai, jie sudarė 8,3 proc. visų rastų šiukšlių.
Su turizmu susijusi tarša ryškiausia Palangoje. Žemyninės kilmės taršos šaltiniai (turizmas ir nuotekų valymo sistemos) turi didesnę įtaką žemyniniame Lietuvos Baltijos jūros krante, tuo tarpu šiukšlės, susijusios su jūrinės kilmės šaltiniais (laivyba, žvejyba bei infrastruktūra atviroje jūroje), dažniau aptinkamos Kuršių nerijos krante.
Jūros dugno šiukšlių tankis tirtose vietose vidutiniškai yra 99,4 vnt./km2. Didžiausias šiukšlių kiekis, aptiktas vieno dugninio tralavimo metu, užfiksuotas Gotlando bei Gdansko baseinų šlaituose (346,2 vnt./km2 ). Didžiąją dalį visų šiukšlių sudarė plastiko plėvelės (21 proc.), maišeliai (18,6 proc.), plastiko fragmentai (11 proc.). Daugiausia jūros dugno šiukšlių buvo 100-400 cm2 dydžio.
Remiantis neoficialiais žuvų skrandžių turinio tyrimų duomenimis, buvo nustatytos pirminės jūrinių organizmų rūšys, kurios gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį dėl jūroje esančių šiukšlių. Tai, pavyzdžiui, gyvavedė vėgėlė, karšis, strimelė, builis, upinė plekšnė, otas, Atlanto menkė ir Ledjūrio menkė. Šių rūšių žuvų skrandžiuose buvo aptikta maisto pakuočių liekanų, plastikinio maišelio atplaišų ar žvejybinio valo.
Kitų metų pirmoje pusėje planuojama parengti ir patvirtinti priemones šiai ir kitoms Baltijos problemoms spręsti, jos bus įtrauktos į atnaujintą Vandenų srities plėtros programą.
