Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas – nuo šiol ne tik nuo kranto, bet ir laivu atviroje jūroje

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais šiuo metu atlieka Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių tyrimus. Šiemet pirmą kartą paukščių monitoringas vykdomas ne tik nuo kranto, bet ir laivu atviroje jūroje.

„Vykdant valstybinį aplinkos monitoringą bus įvertinta paukščių rūšinė sudėtis, gausumas ir pasiskirstymas. Apskaitų iš laivo metu taip pat bus fiksuojami tiriamojoje teritorijoje aptikti naftos produktais susitepę žuvę jūros paukščiai, o pagal žiemojančių paukščių populiacijos gausumą bus nustatyta jūros aplinkos būklė", – sako Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė.

Žiemojančių jūros paukščių tyrimai atliekami visoje Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – Sambijos ir Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėse.

„Pagal pirminius pastebėjimus pagrindinės rūšys, kaip ir buvo galima tikėtis, yra nuodėgulės ir ledinės antys, toliau nuo kranto nemažai alkinių – laibasnapiai narūnėliai, alkos, pavienės taistės. Taip pat registruota ir narų, juodųjų ančių, kelių rūšių kragų, didžiųjų kormoranų", – sako Gamtos tyrimų centro ornitologas dr. Mindaugas Dagys.

Lietuvos jūros priekrantė ir teritoriniai vandenys – svarbi teritorija žiemojantiems jūros paukščiams. Čia sutinkama iki 30 jūros paviršiuje, vandens storymėje ar dugno organizmais – bentosu – besimaitinančių jūros paukščių rūšių: juodakakliai ir rudakakliai narai, nuodėgulės, ledinės antys, juodosios antys, klykuolės, gagos, dančiasnapiai, kragai ir kt. Lietuvos akvatorijoje yra paukščių apsaugai svarbių „Natura 2000" teritorijų. Žiemojančių vandens paukščių sankaupų apskaita žiemojimo laikotarpiu leidžia įvertinti jūros paukščių populiacijų gausumą ir jų ilgalaikius pokyčius, kurie leidžia spręsti apie jūros ekosistemos būklę.

Daugelis jūros paukščių rūšių pasirenka žiemavietes ne tik pagal jų atitikimą paukščių mitybiniams poreikiams, bet pasirinkimą stipriai veikia ir oro sąlygos. Dažnai stebimas reiškinys yra masinis jūros paukščių pasitraukimas iš užšąlančios Rygos įlankos į piečiau esančias jūros akvatorijas, tarp jų ir į Lietuvos Baltijos jūros vandenis, todėl itin gausiai jūros paukščiai stebimi ties Lietuvos krantais atšiauriomis žiemomis ar itin šaltais žiemos laikotarpiais.

Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių monitoringas atliekamas bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centru ir įgyvendinant sutartį „Skirtingų žiemojančių jūroje vandens paukščių rūšių gausumo ir pasiskirstymo 2020/2021 m. dinamikos nustatymas ir gautų rezultatų įvertinimas". Su įvadine monitoringo ataskaita galima susipažinti čia.