Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologų komanda, vadovaujama dr. Raimondos Nabažaitės, nuo rugpjūčio mėn. vykdo tęstinius archeologinius tyrimus buvusios Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios, nugriautos po Antrojo pasaulinio karo (1946–1947), vietoje. Pirmadienio rytą, kasinėjimų vietoje Turgaus gatvėje, buvo pristatyti pirminiai tyrimų rezultatai ir atidengti kapai.
Pristatyme dalyvavusi žurnalistė Agnė Bukartaitė rašo:
Šv. Jono bažnyčios griuvėsiuose Klaipėdos universiteto archeologų atidengtos kapavietės dar slepia savo istorijas.
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologų komanda šiandien pradėjo kapų iškėlimo darbus.
Viso nugriautoje Šv. Jono bažnyčioje ir šventoriaus teritorijoje rasti 57 kapai.
Mirusiųjų įkapės evangelikų liuteronų papročiu kuklios – smulkios monetos, keli papuošalai, metalinės karstų rankenos.
Vienas, ypač gerai išsilaikęs karstas, kurio viršus buvo išpuoštas audiniu. Kapai pagal monetas datuojami XVIII a. I puse.
Tyrimams vadovaujanti archeologė, dr. Raimonda Nabažaitė teigia, kad kol kas iš archeologinių duomenų sunku pasakyti, kokios asmenybės buvo palaidotos bažnyčioje. Karstai mediniai, dekoruoti. Žmonės laidoti šventoriuje ir bažnyčios viduje. Viename kape palaidoti du žmonės, vaikas ir suaugęs, manoma, kad jie palaidoti vienu metu.
Šv. Jono bažnyčios teritorijoje vykdomų tyrimų metu atkasti palaikai netrukus keliaus į Vilnių tolesniems tyrimams. Antropologai turės nustatant mirusiųjų amžių, lytį, mirties priežastis, galimas patologijas. Kur palaikai bus perkelti po tyrimų kol kas nėra nuspręsta.
Archeologiniai kasinėjimai šiemet turėtų pasibaigti spalio vidury, toliau darbas vyks Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto auditorijose ir laboratorijose.