Taryba patvirtino naują Klaipėdos bendrąjį planą

Taryba patvirtino naują Klaipėdos bendrąjį planą
AA

Šiandien, Klaipėdos miesto taryba patvirtino naująjį Klaipėdos bendrąjį planą. Jis buvo rengtas nuo 2015-ųjų metų.

klaipėdos bendrasis planas

Nors planui nepritarė ir patys klaipėdiečiai, sprendimo išvakarėse surengę protesto akciją, tačiau tarybos nariai į tai neatsižvelgė.

Už bendrojo plano patvirtinimą balsavo 29, prieš pasisakė du tarybos nariai - Nina Puteikienė ir Jurijus Šeršniovas.

„Tai svarbus įvykis Klaipėdai ir kiekvienam klaipėdiečiui. Pagaliau turime naują, šių dienų poreikius atitinkant dokumentą, nustatantį svarbiausias miesto vystymosi gaires ir atveriantį galimybes naujiems projektams įgyvendinti. Suprantama, šimtu procentų visus tenkinančio plano turbūt nėra, nebus ir negali būti – ne tik dėl to, kad turime skirtingas nuomones, bet ir dėl aukštesnės galios dokumentų, kurių privalome paisyti. Jei bėgant laikui išryškės, kad galėjome rasti dar geresnių sprendimų, yra galimybės tobulinimui, tad ir toliau esame atviri racionaliems pasiūlymams“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

„Naujasis planas – gerokai modernesnis ir atspindintis dabartinius miesto iššūkius, atveriantis kelią veržlesniam miesto vystymui, naujoms investicijoms ir projektams. Nors ne viskas priklauso nuo savivaldos, ypač tai, kas susiję su uosto veikla, galiu patikinti, kad Smiltynės, Melnragės ir Girulių savivaldybė sunaikinti tikrai nesiekia, o centrinio stadiono taip pat uždaryti neplanuojama. Pajūrį matome kaip kurortines teritorijas, o stadionas veiks tol, kol bus reikalingas miestiečiams, kol neturėsime kitos kokybiškos alternatyvos. Svarbu ir tai, kad patvirtinus naują planą atsiveria galimybės miestui reikalingiems projektams įgyvendinti – Senelių namų statybai Melnragėje, Sporto ir laisvalaikio kompleksui Ryšininkų gatvėje, šv. Jono bažnyčios atkūrimui, savo projektus, kurie iki šiol strigo dėl nepakeisto plano, galės vystyti ir privačių sklypų valdytojai“ – sako Gintaras Neniškis.

klaipėdos bednrasis planas
 

Miesto tarybos narė Nina Puteikienė posėdžio pradžioje prašė tvirtinimo klausimą išbraukti iš darbotvarkės, tačiau jai buvo nepritarta. 

Jokių pakitimų, susijusių su planu, atlikti Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė neberekomendavo. Pasak jos, pakeitimų įvedimas užtruktų dar eilę metų ir visas procesas nusikeltų dar toliau.

„Asmeniškai ir aš turiu eilę pastabų šiam planui, bet šiandien turime pasirinkimo momentą – ar toliau stagnuoti ir nejudėti į priekį, kaip buvo stagnuojama daug metų, ar leisti žengti į priekį bent tiems objektams, dėl kurių nekyla diskusijų. Man svarbu tai, kad savivaldybė sutinka su pastabomis, girdžiu patikinimus, kad diskusijų keliantys projektai net nebus pradedami, o jei ir bus – miesto taryba jiems galės nepritarti. Todėl šiam BP pritarsiu vardan Klaipėdos perspektyvų“, – teigė Arvydas Vaitkus.  

Naujas miesto bendrasis planas pakeis 2007 m. patvirtintą bendrąjį planą. Jį keisti apsispręsta dar 2015 metais, kai jau buvo aišku, jog pasikeitus miesto plėtros tendencijoms ir teisiniam plėtros reguliavimui bendrasis planas nebeatitinka dabarties poreikių. Keičiant bendrąjį planą, atlikta esamos būklės analizė, parengta koncepcija ir atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas su viešinimo procedūromis, parengti sprendiniai, atliktas sprendinių viešinimas, dalis sprendinių viešinti pakartotinai,  derinimo metu gauta beveik 400 visuomenės pasiūlymų, į du trečdalius buvo atsižvelgta arba iš dalies atsižvelgta.  Plano  sprendiniai suderinti su 28 teritorijų planavimo sąlygas nustačiusiomis institucijomis, Sudėtingas rengimo ir derinimo procesas baigtas šiais metais, o rugsėjo 10 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, patikrinusi planą, konstatavo, kad plano tikslai, planavimo procedūros ir sprendiniai atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pritarė teikimui tvirtinti planą.

Rengiant planą ypač neįprasta situacija susidarė dėl to, kad vienoje teritorijoje vienu metu buvo rengiami net du bendrieji planai – miesto ir uosto. Miesto bendrąjį planą rengė savivaldybė, o uosto, kuris yra valstybinės svarbos objektas, – Susisiekimo ministerija. Pagal šalyje galiojančius teisės aktus, aukštesnę galią turi būtent uosto bendrasis planas, o miestas, rengdamas savo planą, privalo atsižvelgti į uosto bendrojo plano, kaip ir į kitų aukštesnio lygmens dokumentų, sprendinius. Visuomenės keliami klausimai dėl uosto plėtros, kai kurių uosto teritorijų konversijos, krovinių gabenimo geležinkeliais yra apsprendžiami aukštesnę galią turinčiuose dokumentuose.
Naujasis planas turėtų galioti iki 2030- ųjų.

Visus plano brėžinius rasite čia.
 

 
Reklama Ikona, uždaryti