Klaipėda 17.4°C
Tarptautinis festivalis, skirtas žydų tautos istorijos, kultūros, meno, tradicijų pažinimui „Šalom visuos kraštuos“ vyks rugsėjo 2- spalio 15 d., jau antrą kartą ir yra Klaipėdos miesto 770-tam gimtadieniui skirtų renginių programos dalis.
Gausi renginiais, graži ir prasminga šventė vėl kvies visus susitikti koncertuose, pokalbiuose, kino filmų peržiūrose, parodose, kūrybinėse dirbtuvėse, žydų tradicinių šokių pamokose, ekskursijose.
Šiais metais festivalio svečiai atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelio, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos. Netruks įdomių, neeilinių susitikimų ir su festivalio dalyviais iš Lietuvos.
Festivalį atidarysime neeiline, konkrečiai šiam festivaliui atrinktų knygos ženklų (ekslibrisų) paroda „Žydų kultūros pėdsakai.“ Parodą, kurioje eksponuojami skirtingais laikotarpiais sukurti žydų ir lietuvių tautybės menininkų ekslibrisai, atrinko ir pristato Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos (ŠAVB) Knygos grafikos centro ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibriso fondas. Pasak Lolitos Putramentienės, ŠAVB Knygos grafikos centro vyr. metodininkės, minėtos bibliotekos ir fondo archyvuose yra apie du šimtai ekslibrisų, kuriuos sukūrė tiek žydų kilmės autoriai, tiek lietuvių menininkai, domėjęsi žydų istorijos, kultūros temomis. Šio rinkinio ekslibrisai yra metaforiškai taiklūs ir įvairūs, užfiksavę asmenybių įvairovę, galintys mums atskleisti dar ne vieną juose slypinčią paslaptį.
Ekspozicijoje Klaipėdoje matysime skirtingomis technikomis, įvairioms progoms, įžymiems asmenims sukurtus knygos ženklus, kurių didžiąją dalį sudaro ekslibrisai iš Josifo Šapiros kolekcijos. Darbų sukūrimo laikas– nuo praėjusio amžiaus vidurio iki 2022 metų.
Lietuvos ekslibriso istorijoje, taip pat ir ŠAVB tai bus pirmoji žydų ekslibrisui skirta paroda!
Parodos atidaryme dalyvaus Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojai, kurie apie jų turimą ir puoselėjamą ekslibrisų kolekciją žino daug įdomaus. Nepraleiskite progos pamatyti ir išgirsti.
Užsimezgus bendradarbiavimui su Vilniaus Gaono Žydų istorijos muziejum bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejum atsirado galimybė pristatyti pasaulyje žinomo litvako menininko Samuelio Bako kūrybą. Pirmą kartą klaipėdiečiai turės progą susipažinti su pasaulyje žinomo menininko darbais. Parodoje „Alegorijos“ eksponuojamose juodai baltose, spalvotose litografijose atsispindi visi svarbiausi menininko kūryboje naudojami simboliai. S.Bako kūrybos objektas – žmonija, jos praeitis ir klystkeliai, išreikšti postmodernistiniu alegorinio realizmo stiliumi.
Parodą pristatys Samuelio Bako muziejaus vedėja Ieva Šadzevičienė bei muziejaus parodų kuratorė Aleksandra Jacovskytė.
Šių metų festivalyje klaipėdiečių lauks susitikimas su žydų liaudies muzika. Turėsime unikalią galimybę klausyti iki šiol neskambėjusius Klaipėdoje muzikinius kūrinius- dainas, sukurtas tuometiniuose Lenkijos štetluose. Koncerto, kurį mums dovanos iš Lenkijos atvykstantys atlikėjai: Urszula Makosz, Paweł Pierzchała, Michał Półtorak repertuare, įvairiais motyvais ir nuotaikomis, trimis žydų tautos kalbomis, bus atliekami poeto, dainų kūrėjo Mordecai Gebirtig (1877- 1942) ir kitų liaudies kompozitorių kūriniai.
Garsinio pasivaikščiojimo „Neegzistuojanti knyga“ metu kviesime klaipėdiečius atrasti istorinį Klaipėdos sinagogų garso paveldą seniausiais jų gyvavimo laikais, įsiklausyti į garsinę realybę, supančią, deja, jau neegzistuojančias, sinagogas šiandieną. Garso menininkas iš Vokietijos Rochus Aust ir jo vadovaujama muzikos grupė„RE-LOAD FUTURA“ lydės mus garsinio pasivaikščiojimo metu buvusių sinagogų pėdsakais Klaipėdos senamiestyje.
Viešnia iš Švedijos Dr.habil. Urszula Chovaniec supažindins mus su žydų tautybės moterų literatūriniu palikimą 20a., feministine perspektyvą jų kūryboje, moterų rašytojų gyvenimu kovojant, pasitelkus literatūrą, už pripažinimą „vyriškame pasaulyje.“
Susitikime su talentingu jaunosios kartos rašytoju Iddo Gefen (Izraelis) turėsime progą ne tik kalbėtis apie apie šiuolaikinę literatūrą Izraelyje. Iddo Gefen, tyrėjas ir rašytojas, turintis disleksijos sutrikimą, pasakos apie smegenų ir disleksijos ryšį, apie strategijas bei įrankius, kurie jam padėjo įveikti sunkumus, susijusius su šiuo sutrikimu.
Kaipėdiečiams pažįstama gidė, turistinių maršrutų kūrėja Laurencija Budrytė-Ausiejienė kvies į ekskursija „Žydai XIX-XX a. Klaipėdoje.“ Ekskursijos dalyvių lauks ir skanieji žydiškieji beigeliai. O kaip gi be jų?!
Komiksų kūrimo dirbtuves paaugliams „Mėmelio žydų istorijos: pasakoti vaizdais“ ves žinoma komiksų autorė, judaikos tyrėja, jidiš kalbos vertėja Miglė Anušauskaitė. Šios kūrybinės dirbtuvės – unikali proga šiandienos Klaipėdos jaunimui detaliau pažinti Mėmelyje savo laiku gyvenusius, kūrusius, mylėjusius, atostsogavusius, linksmai leidusius laiką, sportavusius bendraamžius- tarpukario žydų jaunimą.
Apie tai kaip kito žydų aprėdo tradicijos istorijos eigoje, kokią įtaką darė žydų tradicinei aprangai kitos kultūros ar tradicinis kostiumas gyvuoja šiais globalizacijos laikais sužinosime paskaitoje „Žydiško kostiumo istorija.“ Po paskaitos turėsime unikalią progą „gyvai“ susipažinti su tradiciniais žydų tautos bei šiuolaikiniais izraelietiškais šokiais ir net patys mokysimės juos šokti!
Paskaitos autorius ir vedėjas Šolomo Aleichemo gimnazijos Vilniuje mokytojas, VDU lektorius Algis Davidavičius.Edukacinio užsiėmimo „Žydų liaudies šokiai“ vedėja Šolomo Aleichemo gimnazijos Vilniuje šokių būrelio „Simcha“ vadovė NataljaRapoport.
Renginyje dalyvaus Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Alkiukai.“ Vadovė Elena Šalkauskienė.
Kaip ir praeitais metais taip ir šių metų festivalyje lauks Izraelio režisierių filmai, kuriuose ir karčios istorinės tiesos, ir jaunos moters gyvenimas etninių, religinių, socialinių konfliktų fone.
Už galimybę demonstruoti filmus esame dėkingi Izraelio ambasadai Vilniuje.
Ar daug yra žinančių, jog 1896 m. balandžio 26 d. Klaipėdoje buvo įkurta Žydų istorijos ir literatūros draugija (Verein für jüdische Geschichte und Literatur), kurios veikla ilgainiui tapo pastebima ir už Lietuvos ribų? Klaipėdoje veikusios Žydų istorijos ir literatūros draugijos veiklos tinklas ir įtaka išaugo vieno iš šios draugijos steigėjų – pirklio, literato, mecenato ir aktyvaus visuomenės veikėjo, Memelyje gyvenusio Leono Šeinhauzo (Leon Scheinhaus, 1865–1935 m.) dėka.
Visiems kam įdomu plačiau sužinoti apie Memelyje veikusią Žydų istorijos ir literatūros draugiją bei susipažinti su draugijai vadovavusio L. Šeinhauzo asmenybe, jo literatūrinio palikimu kviečiame į paskaitą/diskusiją „Žydų istorijos ir literatūros draugija ir jos centrinė figūra Leon Scheinhaus.“
Paskaitos autorius ir vedėjas Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslų daktaras Hektoras Vitkus.
Festivalio uždarymo renginys - koncertas „Auksinė Jeruzalė.“ Koncerte skambės ypatingai gražios, jautrių emocijų kupinos dainos apie Jeruzalę, apie tikėjimą ir viltį, apie išmintį ir begalinę meilę Mamai. Dainos bus atliekamos hebrajų bei jidiš kalbomis.
Festivalio baigiamojo koncerto kūrinius atliks klaipėdiečiams puikiai pažįstami ir mylimi atlikėjai: Olga Šardt-Žorova, Saulius Šaučiulis. RimaTamo.
Koncerto garso režisierius L.Urbikas.
Ir šiais metais festivalio renginiai yra nemokami.
Laukiami jaunimas, suaugusieji, šeimos, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, pomėgių.
PILNA FESTIVALIO PROGRAMA - čia.
