Klaipėda 3.3°C
Klaipėdos krašto šimtmečio sukakties minėjimo proga klaipėdiečiams įteikta ypatinga dovana – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda miestui perdavė istorinę relikviją. Tai lietuvių kultūros draugijos „Aukuras“ sukilimo Klaipėdos krašte kariniam vadovui Jonui Budriui dovanotas grafinas. Ant grafino kakliuko užmautės išraižytas įrašas: viršutinėje eilutėje pavaizduota Klaipėdos draugijos „Aukuras“ emblema su užrašu „Aukuras“, po ja užrašai – „Gerb. Jonui Budriui / Kultūros draugija / 1928.10.11 Klaipėda.“.
Iškilmingo renginio Klaipėdos dramos teatre metu Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, jog Klaipėdos krašto prijungimas itin svarbus Lietuvai ne tik dėl jūros vartų į pasaulį.
„Prieš šimtą metų su Didžiąja Lietuva susijungė Mažosios Lietuvos žemės. Taip į Lietuvos valstybę įsiliejo neišmatuojamos svarbos istorinis ir kultūrinis regionas. Tai Lietuvos raštijos lopšys, Mažvydo, Vydūno veiklos erdvė, kraštas, kur spausdinta „Aušra“ ir daugybė kitų leidinių, kuriuos platindami knygnešiai kėlė lietuvystės dvasią caro cenzūros alinamoje Lietuvoje“, – sakė Prezidentas.
Miestui įteikdamas Jonui Budriui dovanotą grafiną, Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad sukilimo vadovas vertas ypatingos pagarbos ir atminimo.
„Šiandien pažymime įžvalgumą, drąsą ir ryžtą Lietuvos valstybės kūrėjų, kurie prieš 100 metų drąsiai žengė pirmyn siekdami Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienovės. Vienas jų – sukilimo Klaipėdos krašte karinis vadovas, pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius, Lietuvos diplomatas Jonas Polovinskas-Budrys yra vertas ypatingos pagarbos ir atminimo. Tegul prie šio Lietuvos karžygio ir Klaipėdos krašto patrioto atminimo puoselėjimo Klaipėdoje prisideda ir ši unikali relikvija – lietuvių kultūros draugijos „Aukuras“ 1928 metais Jonui Budriui padovanotas grafinas. Jo kaklelyje yra išraižyti dėkingumo žodžiai Jonui Budriui. Tikiu, kad ši relikvija bus brangi kiekvienam klaipėdiečiui“, – sakė šalies Prezidentas.
Numatoma, kad dovanota relikvija bus eksponuojama Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje ir bus prieinama kiekvienam besidominčiam Klaipėdos krašto istorija.
„Prezidento apsilankymas Klaipėdoje – jau yra viena didžiausių dovanų, taip parodant dėmesį Klaipėdos miesto ir krašto istorijai, pakeliant šį suvokimą į valstybinio suvokimo lygmenį. Kalbant apie dovaną, įteiktą renginio Dramos teatre metu – tai svarbi dovana, vienas iš Klaipėdos krašto istorijos atspindžių. Ši dovana primins vieną iš kertinių ir labai svarbių to meto figūrų – Joną Polovinską-Budrį. Tai yra dar vienas gražus šios legendinės personalijos atminties ir pagerbimo motyvas“, – sako Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Jonas Budrys buvo formalaus Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus Kontržvalgų dalies viršininko ir Ypatingos paskirties rinktinės bei sukilimo Klaipėdos krašte karinio vado Jono Polovinsko (1889-1964 m.) slapyvardis. 1923 m. sausio 15 d. jo vadovaujami savanoriai ir perrengti Lietuvos kariuomenės kariškai užėmė Klaipėdos kraštą. Klaipėdos krašto integravimo į Lietuvos Respubliką periodu ėjo svarbiausias praktinio vadovo pareigas: 1923 m. sausio 17-balandžio 7 d. buvo Lietuvos vyriausybės aukštojo įgaliotinio Klaipėdos kraštui pavaduotoju, o nuo 1923 m. balandžio 7 d. paskirtas aukštuoju įgaliotiniu Klaipėdos kraštui, 1924 spalio 21 d. - 1925 m. lapkričio 8 d. buvo pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius. Gubernatūra rėmė prolietuviškas organizacijas, dauguma kultūros draugijos „Aukuras“ narių jį pažinojo asmeniškai. Kokios buvo tikslios grafino dovanojimo aplinkybės – šiuo metu tiksliai nežinoma.
Lietuviška kultūros draugija „Aukuras“ buvo įsteigta Klaipėdoje 1922 m. sausio 25 d., pirmininkas J. Stikliorius. Aukuriečiai rėmė Vyriausią Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetą ir Lietuvos veikimą 1923 m. sausio įvykiuose. 1923-1939 m. narių skaičius Klaipėdos krašte išaugo nuo 22 iki 100. Draugija populiarino ir skatino lietuvių kultūros sklaidą, buvo aktyvi muzikinio miesto gyvenimo dalyvė, prisidėjo steigiant Klaipėdos konservatoriją, išlaikant privačią muzikos mokyklą, įkuriant mišrų chorą „Vaidilutė“, vyrų chorą „Vaidilutė-Aukuras“.
