Klaipėda 17.3°C
Klaipėdos hospisas, VšĮ Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras, skaičiuoja jau dvyliktus metus, tai pirmoji sveikatos priežiūros įstaiga Klaipėdos apskrityje, pradėjusi teikti paliatyvios pagalbos ambulatorines, dienos stacionaro ir stacionarines paslaugas.
Neseniai hospisas persikėlė į naujas modernias patalpas, geriausiai pritaikytas pacientų reikmėms.
Atsiradus papildomoms erdvėms, hospiso įkūrėja Rasa Dagienė nusprendė įgyvendinti dar vieną savo idėją, kirbėjusią galvoje jau kurį laiką.
Rasa pasakojo, kadangi įstaigoje gydosi daug pacientų, o su jais atvyksta dar daugiau artimųjų, kuriems reikia ramybės, pokalbio su savimi ir su erdve - aukščiausiuoju, atsirado poreikis įkurti koplytėlę. Hospiso koplytėlė bus skirta visiems tikėjimams, nes, Rasos žodžiais tariant, pasaulis yra atviras, įstaigos pacientų ir artimųjų tikėjimai yra įvairūs, todėl įstaigoje viskas turi būti pritaikyta įvairių tikėjimų ir minčių žmonėms.
Koplyčia jau turi prikaupus nemažai įvairių maldaknygių, katalikiškų knygų, bet tikisi ir visuomenės palaikymo, plečiant šią idėją, ypač tikinčiųjų mažumų atstovų. Neseniai atkeliavo vienas ryškiausių koplyčios akcentų - motinos ir kūdikio vitražas, kurį sukūrė Laura Karčiauskaitė - Potet, puikiai įvaldžiusi šviesos žaismą stiklo kūriniuose.
Laura pasakojo, kad Rasos idėja apie vietą, kur religijos nekonkuruoja viena su kita, ją sužavėjo, o emocijos ir paslėpta simbolika tik dar labiau įprasmina jos meno kūrinį. Laura pasakojo, jog viena iš įdomiausių jos kūryboje naudojamų medžiagų yra šviesa. Įleidus šviesą į kūrinį, kūrinys tampa vis kitoks, skirtingas, priklausomai nuo konkretaus apšvietimo, paros laiko ar net žiūrėjimo kampo.
Autorė teigia, kad šiai dienai hospiso vitražas tapo vienas įsimintiniausių kūrinių, kurtas dvejus metus.
Motyvas paimtas gerai apgalvojus vietą, kurioje bus eksponuojamas kūrinys.
Hospisas ir ten esantys žmonės savaime įkvepia tematikai ir ramybei, būtent todėl buvo pasirinktas labai aiškus figūrinis vaizdavimas. Miegantis kūdikis ant motinos rankų atneša jaukumo, šilumos, globėjiškumo jausmą žiūrovui. Pats piešinys ant stiklo atliktas labai sudėtinga XIXa. tapymo ant stiklo technika, Madonos ir kūdikio veidai, rankos, plaukai išpiešti naudojant brangiųjų metalų oksidą, gaminamą sidabro pagrindu. Tuo pačiu aureolės, susidedančios iš daugybės metalo linijų, yra skirtos reaguoti į apšvietimą ir nubusti nuo kiekvienos pagautos šviesos, tuo suteikiant kūriniui šventumo jausmą.
Koplyčios atidarymas planuojamas 2022-10-08, minint Pasaulinę paliatyviosios pagalbos dieną.
Kaip jūs susipažinote su Rasa Dagiene?
Su Rasa Dargiene turėjau galimybę susipažinti per puikųjį Klaipėdos architektą Arūną Kilišauską.
Ar jūsų ankstesniuose darbuose yra tikėjimo motyvų? Kas jus sužavėjo Rasos idėjoje apie visų tikėjimų koplyčią?
Visuomet žavėjausi paslėpta simbolika meno kūriniuose. Net ir abtrakčiuose meninkų darbuose turi būti ne tik emocija, bet ir prasmė. Man patinka, kai kūriniai nėra atsitiktiniai, kai juose nėra nereikalingų detalių ir kiekviena kūrinio dalis, spalva ar faktūra yra apgalvota ir saveikaudamos tarpusavyje sukuria išbaigtą darbo visumą.
Rasos idėja apie visų tikėjimų koplyčią yra tiesiog nuostabi idėja. Vieta, kur kiekvienas ateinantis gali pabūdi su savimi, savo mintimis. Vieta, kur neprimetama religija, kur religijos nekonkuruoja viena su kita, bet sukurti vietą užpildytą kiekvieno ateinančiojo viltimi ir tikėjimu yra tiesiog puiki idėja.
Jūsų kūryba žavimasi užsienyje, gal galite šiek tiek papasakoti apie savo darbus? Kaip jūs augote kaip menininkė ir atlikėja?
Mano kūryba atsiranda prancūziškose arba lietuviškose dirbtuvėse ir iškeliauja į labai skirtingas šalis, į labai skirtingas erdves. Kūriniai, kaip ir vaikai turi turėti savo atskirus gyvenimus.
Jūs turite didelę šeimą, o menininko darbas neturi fiksuotų darbo valandų. Kaip derinate iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus gyvenimo būdus?
Šeima menininkui tikriausiai yra vienas iš geriausių būdų padedančių kurti. Vaikų atsiradimas kurybą sudėlioja į tam tikrus ir labai aiškius laiko rėmus, paremtus atsakomybe esantiems šalia. Įvesti, į dažnai gana chaotišką, kuriančio žmogaus gyvenimą tam tikrą, aiškų gyvenimišką ritmą, man primena ritmą muzikoje – jis padeda melodijai nesugriūti. Būtėnt tokį ritmą mano kūrybiniam gyvenimui ir atnešė trys vaikai.
Kokia atlikimo technika jums mieliausia?
Mano kūriniuose viena iš įdomiausių naudojamų medžiagų yra šviesa. Įleidus šviesą į kūrinį, kurinys tampa kitoks. Todėl ne atsitiktinai, pagrindinės kuryboje naudojamos medžiagos yra stiklas. Naujausiose savo skulptūrose naudoju aliuminį, bet tuo pačiu principu, kaip ir stiklą – paremtą žaidimu su šviesa. Taip kurinys gali būti labai skitingas, priklausomai nuo konkretaus apšvietimo, paros laiko ar tai būtų diena ar naties tamsa, arba net ir žiūrėjimo į kūrinį kampo – kurinys gali atrodyti visiškai kitaip.
Papasakokite įsimintiniausią istoriją, susijusią su jūsų darbais?
Beveik kiekvienas didesnis kurinys turi savo istorijas. Man nepatinka lengvai atsirandantys darbai, bet tuo pačiu, kurinyje žiūrovas negali ir neturi matyti menininko nesibaigiančių darbo valandų bei kurybinių kančių. Žiūrovas turi tiesiog matyti ir mėgautis kūriniu.
Vis gi šiandien dienai, vienas iš pačių įsimintiniausių mano kurinių ir būtų ši Madona su Miegančiu Kūdikiu. Prie šio kūrinio dirbau beveik du metus! Tai yra daugiausia laiko ir atsidavimo pareikalavęs mano darbas, bet labai džiaugiuosi, kad žiūrovas to nemato, o mato tik patį kurinį - tiesiog išbaigtą ir dvelkiantį ramybe.
Motyvas pasirinktas gerai apgalvojus apie pačią kūriniui skirtą eksponavimo vietą. Hospisas ir ten esantys žmonės, savaime įkvepia tematikai ir ramybei, kuri turi ateiti esant šalia. Butent todėl buvo pasirinktas labai aiškus figūrinis vaizdavimas, kiek nebūdingas mano kuryboje. Miegantis kūdikis ant motinos rankų atneša jaukumo, šilumos, globėjiškumo jausmą žiūrovui.
Pats piešinys ant stiklo atliktas labai sudėtinga 19 amžiaus tapymo ant stiklo technika, kai tapoma ne potepiais ar piešiama linijomis, bet piešinys išgaunamas šešėlio principu – stiklą dengiant teptuku plonyčiu sluoksniu dažų iš metalo oksidų. Tarp kiekvieno naujo stiklo sluoksnio padengimo, stiklas yra iš naujo kaitinamas krosnyje. Šiuo atveju, kiekvienas iš šių stiklų buvo kaitinama minimum po keturis kartus. Tai ilgas ir sudėtingas procesas ir tik, kai išgaunamas piešinys skirtingais tonais, tada paskutiniais štrichais piešinys pabrėžiami linijomis.
Madonos ir kūdikio veidai, rankos, plaukai išpiešti naudojant bragiųjų metalų oksidą – prancūziškai vadinamą „le jeune d’argent“- brangią glazūrą, gaminamą tikro sidabro pagrindu.
Pats kūrinio fonas, iš pirmo žvilgsnio - toks paprastas ir tiesiog skaidrus stiklas, yra sumontuotas iš dviejų sluoksnių stiklų ir turi savyje paslėptą piešinį, kuris atsiranda vos jį apšvietus iš priekio. Šviesa einanti per stiklą, piešinį eantį stikle, nukelia į foną už kūrinio jį išpiešdama plonyčiais šešėliniais štrichais, suteikdama kūriniui vizualaus gylio ir iškeldama Madoną su kūdikiu į pirmą planą.
Aureolės, gaubiančios motinos ir vaiko galvas, lyg ir modernus kontrastas, konkrečiam, senąja tapybos technika, atliktam piešiniui. Tai lyg seno ir naujo sąjunga, lyg abstraktaus ir figūrinio kūrinio apjungimas kartu. Tuo mačiu aureolės, susidedančios iš daugybės metalo linijų yra skirtos reaguoti į apšvietimą ir nubusti nuo kiekvienos pagautos šviesos, tuo suteikiant kūriniui šventumo jausmą.
