Jau ketvirtą vasarą Bandužių gatvės 1-ojo daugiabučio gyventojai džiaugiasi pačių puoselėjamu gėlynu, kuris tapo ne tik kiemo puošmena, bet ir bendrystės, kūrybos bei meilės savo miestui simboliu. Šį žydintį kampelį sukūrė ir prižiūri klaipėdiečių pora Sandra ir Raimondas Samoškos. Jų iniciatyva prasidėjusi nuo paprastos minties šiandien virto gyvu, spalvingu sodu, kuriame kiekvienas žiedas turi savo istoriją.
„Viskas prasidėjo netikėtai. Vieną dieną su vyru pastebėjome, kaip jauna šeima mūsų namo antrosios laiptinės pusėje tvarko savo kiemą. Grožėjomės jų darbštumu, o paskui ėmėme svarstyti – kodėl gi mes negalėtume padaryti to paties?“ – pasakoja Sandra Samoškienė.
Pokalbis su kaimynais virto veiksmais. Pradžioje žolė buvo nupjauta, vėliau prasidėjo planavimas, akmenų rinkimas, gėlių sodinimas. Nemažai jų atkeliavo iš šeimos sodo bei sodybos, kitas dovanojo kaimynai, o kai kurių augalų prireikė įsigyti iš asmeninių lėšų. Visas projektas – nuo idėjos iki įgyvendinimo – tapo šeimos darbu: „Projektą sugalvojau aš, bet daug padėjo mano vyras ir sūnus. Kartu vežėme akmenis iš įvairių vietų, net iš svečių dažnai grįždavome su pilna bagažine akmenų“, – šypsosi pašnekovė.
Šiandien gėlynas džiugina ne tik šeimininkus, bet ir praeivius – žmonės dažnai stabteli pasigrožėti žiedais, fotografuoja, šypsosi, kai kurie net palieka aukų gėlių priežiūrai. „Malonu, kai praeidami žmonės padėkoja, palieka eurą kitą, dovanoja gėlių. Tai – gražiausias įvertinimas“, – dalijasi Sandra.
Gėlynas išties turtingas: nuo baltų ragažių iki margenių, nuo levandų iki laukinių vilkdalgių. „Oi, šiemet mano raganės pasipuošė baltais žiedais kaip niekad! Pražydo ir pernai sodinti rododendrai, laukiam, kol sužydės hortenzija. Net kriminė glažutė atkartoja mūsų upelio vingį. Visa tai – ne tik grožis, bet ir daug darbo“, – pasakoja moteris.
Kad kiemas išliktų tvarkingas ir gėlynai džiugintų akį, tenka skirti nemažai laiko: „Kartais per dieną praleidžiu po keturias ar penkias valandas. Norint gražaus rezultato, viską reikia stebėti, prižiūrėti, saugoti. Pavyzdžiui, pernai pavyko išgelbėti buko krūmus nuo vikšrų – dabar jie sužaliavę, kai tuo metu kitiems teko juos šalinti.“
Virš laiptinės durų kasmet pasitinka svyrančios pelargonijos, gėlyne išdėlioti vazonai, tarp gėlių vietos randa net dovanoti augalai. Pasak Sandros, žmonės kartais klausia, kodėl tai daro, ar gauna finansavimą. „Mes tikrai nesame milijonieriai. Vyras dirba, aš dėl sveikatos problemų – ne, bet šitaip noriu būti naudinga savo miestui. Tai mano būdas puošti gimtąją Klaipėdą ir panaudoti savo, floristės, gebėjimus miesto erdvėje“, – nuoširdžiai kalba gėlyno puoselėtoja.
Sandra ir Raimondas tiki, kad miestas bus gražus, jei kiekvienas padarys bent mažą dalelę dėl jo. „Kaip mes su vyru sakome – reikia po savęs palikti gražesnę vietą, nei ją radai“, – pabrėžia jie.
Ši istorija – tai įkvepiantis pavyzdys, kaip iš paprastos iniciatyvos, entuziazmo ir bendrystės gimsta grožis, kuris džiugina visus. Tai priminimas, kad kiekvienas kiemas gali tapti žydinčia oaze, jei tik įdedama širdies.