Įvyko pirmasis Jūrinių reikalų komisijos posėdis Klaipėdoje

Įvyko pirmasis Jūrinių reikalų komisijos posėdis Klaipėdoje
AA

Seimo Jūrinių reikalų komisija pirmadienį surengė pirmąjį išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdoje, kuris organizuotas Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje.

Išvykos tikslas buvo susitikti su jūrine bendruomene, įvertinti esamą situaciją, sužinoti jūrinių organizacijų problemas, išgirsti, ko iš Seimo komisijos yra tikimasi ir ką pirmiausia jai reikėtų nuveikti. Susitikime dalyvavo Laivų savininkų asociacijos, Jūrininkų sąjungos vadovai, pristatę darbdavių ir darbuotojų padėtį, sudėtingas problemas, kurias lemia ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės realijos. Buvo aptartos Klaipėdos universiteto ir pačios Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos problemos, buvo paliestas galimo mokyklos jungimo prie Klaipėdos universiteto ar Vilniaus Gedimino technikos universiteto galimybių klausimas.

Diskutuota apie galimybes keisti mokyklos pavadinimą ir kurti prielaidas antrosios ir trečiosios pakopos jūreivystės srities studijoms.

Nebuvo apeiti žuvininkystės sektoriaus iššūkiai, paliestos P. Lindenau mokyklos realijos, kalbėta apie problemines uosto, krovos kompanijų sritis ir ateities galimybes, paliestos jūrinės kultūros bei miesto ir uosto planavimo alternatyvos.

Susitikime konstatuota, kad jūriniame sektoriuje yra daug prieštaravimų ir skirtingų požiūrių, daug sunkiai sprendžiamų problemų: tiek komisijai Seime, tiek atskiroms ministerijoms Vyriausybėje reikia nemažai nuveikti. Pavyzdžiui, daug klausimų kelia vėjo energetikos vystymas Baltijos pakrantėje. Įvardyta, kad trūksta bendrų išeities pozicijų, supratimo, paprasčiausios terminijos, daug kas daroma iš jėgos pozicijos, negalvojant apie galimą konsensusą, abipusiškai naudingą susitarimą, ilgalaikes perspektyvas. Pripažįstama, daug kas veikia, sugebama problemas spręsti nežiūrint sudėtingų sąlygų, yra kuo pasidžiaugti ir kuo pasidalinti. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad sprendimas atgaivinti Jūrinių reikalų komisiją buvo teisingas ir savalaikis.

Susipažinę su Lietuvos jūrinės bendruomenės realijomis, komisijos nariai pasitarime išsakė, kokiose srityse norėtų aktyviau veikti ir ką laikytų prioritetu. Sutarta organizuoti posėdžius reguliariai kartą per mėnesį, pagal galimybes vykti į vis kitas uostamiesčio erdves kviečiant dalyvius specialioms problemoms spręsti. Atsižvelgdama į aktualias švietimo problemas, pirmąjį ateinančių metų mėnesį Komisija ketina detaliau susipažinti su švietimo ir mokslo institucijomis, ieškant tinkamo sprendimo ir siūlant sprendimus, kurie padėtų tiek artimoje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje padaryti jūrinį sektorių patrauklesnį jaunimui, o mokymo įstaigoms – geresnes sąlygas inžineriniam jūriniam ugdymui tiek profesinio rengimo, tiek aukštojo mokslo lygmenyje.

Buvo aptarta ir visuomeninių jaunimo organizacijų situacija, jūrinio jaunimo ugdymo, buriavimo bazių, jų aprūpinimo problematika. Aptarta galimybė organizuoti kitais metais Jūrų ambasados projektą Vilniuje, panaudoti Klaipėdos krašto metus jūrinio sektoriaus aktualizavimui.

Reklama Ikona, uždaryti