Klaipėda 4.2°C
Antradienį, rugpjūčio 1 d., Klaipėda minėjo 771-ąjį gimtadienį. Šiai progai skirti renginiai vyko Klaipėdos piliavietėje – toje vietoje, kur, pasak istorinių šaltinių, ir užgimė Klaipėdos miestas, tada vadintas Mėmeliu.
Šventinė programa prasidėjo vidurdienį, kuomet ant išlikusio Klaipėdos pilies bastiono iškilmingai suplevėsavo gerokai didesnė nei įprasta miesto vėliava, kuri čia pakeliama tik ypatingomis progomis.
Nuo pusiaudienio iki vakaro aikštelėje prie įėjimo į Pilies muziejaus šiaurinę kurtiną vyko edukacinis renginys, pristatantis Klaipėdos miesto ir krašto gyventojų tradicijas, papročius, gyvenimo būdą. Improvizuotoje turgavietėje buvo galima paragauti kafijos, vofelių ir sūrio, o pasisotinus pamėginti pasigaminti muzikos instrumentą ar pasimokyti žvejybos, metalo kalybos ar kokio kito amato. Tuo pačiu metu lankytojams buvo priminti svarbiausi bei įdomiausi miesto istorijos momentai. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus komandai talkino kolegos iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus kartu su klaipėdiečiu etnologu Jonu Kavaliausku.
17 val. piliavietėje prasidėjo vienas svarbiausių miesto gimtadienio renginių – Klaipėdos miesto kultūros magistro žiedų ir Garbės piliečio ženklo įteikimo ceremonija.
„Visi esami ir būsimi Kultūros magistrai, taip pat Klaipėdos miesto garbės piliečiai, kuriems šis vardas suteikiamas už ypatingus nuopelnus miestui, yra mūsų miesto pasididžiavimas. Tai žmonės, kurie savo neeiliniais darbais garsina ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą. Žmonės, kurie neabejotinai kuria šių dienų vieno seniausio miesto istoriją. Tai išties miestui nusipelnę žmonės, kurie verti didžiausios pagarbos“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Klaipėdos kultūros magistro vardas suteikiamas iškiliausiems Klaipėdos kultūros ir meno kūrėjams. Šiais metais garbingą uostamiesčio kultūros magistrų sąrašą papildė dviejų nevyriausybinių Klaipėdos teatrų – Klaipėdos jaunimo teatro ir Taško teatro – įkūrėjas, režisierius, scenos menų pedagogas, aktorius Valentinas Masalskis, Lietuvos jūrų muziejaus ilgametė direktorė, Lietuvos – jūrinės valstybės identiteto formuotoja, jūrinės kultūros projektų iniciatorė Olga Žalienė bei menotyrininkas pedagogas Petras Šmitas (po mirties). Išrinktiems kultūros magistrams įteiktos specialios regalijos – auksiniai žiedai, pagaminti pagal renesansinio žiedo, saugomo Pilies muziejuje, pavyzdį. Anapilin iškeliavusiam P. Šmitui skirtą žiedą atsiėmė sūnus Mindaugas.
„Tikiu, kad vertingos apdovanojimo regalijos bus Jūsų šeimų, kurios, tikiu, labai prisidėjo prie kiekvieno jūsų sėkmės, Jūsų giminės relikvijos, su pelnytu pasididžiavimu perduodamos iš kartos į kartą“, - sakė A. Vaitkus, dėkodamas laureatams.
Šiuo apdovanojimu jau pagerbti 46 iškiliausi Klaipėdos kultūros ir meno kūrėjai.
Ceremonijos metu už ypatingus nuopelnus miestui buvo apdovanotas Vytautas Čepas, kuriam praėjusią savaitę posėdžiavusi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba suteikė Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardą. Jam įteiktas autorinis juvelyro Vido Bizausko sukurtas medalis iš aukso ir sidabro. Klaipėdos garbės piliečio vardas yra suteiktas 22 asmenims.
Minint miesto gimtadienį už aktyvią žurnalistinę veiklą padėkota klaipėdietei žurnalistei, istorinių apybraižų knygų „Klaipėdos akvarelės“ autorei Gražinai Juodytei. Jai įteikta Klaipėdos miesto mero padėka už aktyvią žurnalistinę veiklą ir svarų indėlį, kuriant Klaipėdos istorijos metraštį, taip pat už išskirtinį dėmesį Klaipėdos gyventojams.
Finaliniu Klaipėdos miesto gimtadienio šventės akordu tapo grupės „Il Senso“ koncertas.
