Klaipėda 3.3°C
Spalio 18 d. minint Europos kovos su prekyba žmonėmis dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šį nusikalstamą socialinį reiškinį. Šiemet pasirinktų visų šalies apskričių miestų aikštėse buvo rengiamas performasas „Prekybos žmonėmis muziejus“, per kurį buvo demonstruojami su prekyba žmonėmis susiję daiktai, praeiviams turėję priminti, kiek ir kokiomis sąlygomis turi gyventi žmonės, patenkantys į prekeivių žmonėmis rankas. Klaipėdos apskrityje toks renginys, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos apskr. VPK pareigūnai, vyko Gargžduose.
Prekyba žmonėmis - tai yra sunkus nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas, pasižymintis išnaudojimo formų gausa.
Vaikai ir suaugę asmenys gali būti išnaudojami priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, fiktyviai santuokai sudaryti, priverstinei surogatinei motinystei, prekybai organais, nusikaltimams daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.
Prekybos žmonėmis formų sąrašas nėra baigtinis – jos nuolat kinta, atsiranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais.
Seksualinis išnaudojimas – viena labiausiai paplitusių prekybos žmonėmis formų. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai nuolat rengia tikslines priemones prostitucijai ir naudojimuisi jos paslaugomis užkardyti. Šiemet uostamiestyje jau surengta 16 tokių priemonių, per jas surašytas 41 protokolas pagal LR ANK 487 str., du iš jų – seksualinėmis paslaugomis pasinaudojusiems klientams vyrams. Ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis 2020 m. ir 2021 m. Klaipėdos apskrityje nebuvo pradėta.
Nemažai žmonių, susidomėjusių potencialiai lengvu ir gerai apmokamu darbu Lietuvoje ar užsienyje, taip pat dažnai patenka į prekybos žmonėmis pinkles. Apgaulės ar prievartos būdu asmenys atsiduria labai įvairiuose darbo sektoriuose, kuriuose būna priversti dirbti vergiškomis sąlygomis. Dažnai jiems vis žadamas, tačiau taip ir nesumokamas atlyginimas, jie gyvena atokiose, sunkiai pasiekiamose vietose, iš kurių savarankiškai ištrūkti yra sunku. Žmonės dažnai nesuteikiamos galimybės patenkinti elementariausių poreikių – normaliai išsimiegoti ir maitintis, nesuteikiama laisvalaikio po darbo valandų, neleidžiama bendrauti su šeima ir artimaisiais. Be to, vergiškomis sąlygomis dirbantys žmonės dažnai nemoka vietinės kalbos, neišmano jų teises ginančių įstatymų, todėl paprašyti pagalbos jiems yra labai sudėtinga.
