Duris atveria International House Klaipėda

Duris atveria International House Klaipėda
AA

Birželio 1-ą dieną Klaipėdoje duris atveria naujas paslaugų centras „International House Klaipėda“ (IHK). Pagrindinė centro veikla – užtikrinti sklandų užsieniečių persikėlimą į uostamiestį, suteikiant pagalbą pradėjus naują gyvenimo, karjeros ar verslo etapą. Tokiam projektui sėkmingai veikiant Vilniuje, Ekonomikos ir Inovacijų ministerija inicijavo centro atsiradimą ir Klaipėdoje.

Ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės bei investicijų ir verslo plėtros agentūros „Klaipėda ID“ bendra iniciatyva įkurtas centras lankytojus priims Klaipėdos miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriuje ir bus pajėgus per metus aptarnauti daugiau nei 2000 žmonių anglų ir rusų kalbomis.

„Klaipėda ID“ l.e.p. direktorės ir „International House Klaipėda“ vadovės Kristinos Postornak teigimu toks centras Klaipėdai yra labai reikalingas, siekiant padidinti miesto konkurencingumą, pritraukiant talentus iš kitų šalių bei padedant vietiniams verslams su užsienio specialistų įdarbinimo procesu.

„Centras padės užtikrinti sklandžius ir efektyvius užsienio piliečių įdarbinimo ir integracijos uostamiestyje procesus, kuriant glaudų įvairių institucijų bendradarbiavimą. Aiškus ir efektyvus integracijos procesas yra vienas svarbiausių aspektų, norint į Klaipėdą privilioti aukštos kvalifikacijos specialistų iš kitų šalių“, – teigia K. Postornak.

Paslaugų centras teiks viešąsias paslaugas ir konsultacijas, suteiks bendrą informaciją apie persikėlimą į uostamiestį, konsultuos karjeros, įsidarbinimo ir įdarbinimo klausimais, įgyvendins užsienio studentų darbo praktikos ir įdarbinimo projektus, siūlys nemokamas lietuvių kalbos pamokas bei padės ir su antrų pusių integracija naujame mieste.

Užsieniečių skaičius uostamiestyje auga

Registrų centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį į uostamiestį atvykusių užsieniečių skaičius išaugo beveik 3 kartus. Štai 2013 metais į Klaipėdą atvyko kiek daugiau nei 400 užsieniečių, o 2022 m. – daugiau nei 12 tūkst. Vien šiemet į uostamiestį jau persikėlė gyventi daugiau nei 1300 svetimšalių.

Pasak K. Postornak, prie pernai išaugusio atvykėlių skaičiaus prisidėjo ir karas Ukrainoje. Visgi, net ir be nuo tragedijos bėgančių žmonių, užsieniečių gyvenančių Klaipėdoje skaičius kasmet auga.

„Matome, kad užsienio piliečiai susiduria su tam tikrais iššūkiais norėdami gyventi ir dirbti čia. Tai ir kalbos barjeras, ir sunkumai suprantat įdarbinimo bei leidimų šalyje gyventi suteikimo procesus. Būtent su šiais iššūkiais susidoroti jiems ir padės „International House Klaipėda“. Jau numatytas centro veiklas planuojame vis atnaujinti, gavus Klaipėdoje gyvenančių užsieniečių atsiliepimus bei išgirdus aktualiausias jų problemas“, – pasakoja centro vadovė.

K. Postornak teigimu, kasmet vis didesnę dalį atvykusių užsieniečių sudaro uostamiestyje studijuojantys kitų šalių piliečiai. „Klaipėda ID“ duomenimis šiemet Klaipėdoje studijuoja 1 245 studentai iš 75 pasaulio šalių. Vis dėlto MOSTA duomenimis tik 7 % studentų po studijų lieka Lietuvoje, o tai yra didelis praradimas ir šalies ekonomikai, nes visi išvykstantys studentai yra kvalifikuoti specialistai. Taip pat nemaža dalis Klaipėdoje mokslus baigusių užsienio studentų pasirenka darbą Vilniuje.

„Klaipėdos aukštosiose mokyklose studijuojantys užsieniečiai yra ne iki galo išnaudojamas mūsų miesto potencialas. Jeigu didžioji dalis jų nuspręstų likti Klaipėdoje, tai reikšmingai prisidėtų prie miesto ekonominio augimo ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo mažinimo. Viena iš paslaugų centro veiklų būtent ir bus orientuota į užsienio studentų išlaikymą mieste“, – mintimis dalinasi K. Postornak.

Įmonės susiduria su darbuotojų trūkumu

„Klaipėda ID“ užsakymu atlikta Klaipėdos įmonių apklausa parodė, kad įmonės susiduria su rimtu darbuotojų pritraukimo iššūkiu. Vien gamybos sektoriuje per artimiausiu dvejus metus reikės maždaug 3000 naujų darbuotojų, iš jų – apie 1800 aukštos ir žemos kvalifikacijos specialistų. Dar bent 1200 darbuotojų reikės logistikos ir paslaugų įmonėse. 

Kaip pasakoja K. Postornak, gilesnės analizės parodė, kad miestas nėra pajėgus pats užauginti reikiamą specialistų kiekio, todėl ir yra būtina nuosekliai dirbti pritraukiant žmones ne tik iš kitų Lietuvos miestų, bet ir iš kitų šalių.

„Nors ir jaučia darbuotojų trūkumą, visgi, „Klaipėda ID“ įvykdyta apklausa parodė, kad Klaipėdos įmonės dar nėra pasiruošusios priimti užsienio specialistus. Uostamiestyje tik 35 % įmonių yra atviros samdyti anglakalbius specialistus. Kitos pripažįsta, kad nesamdo užsienio piliečių būtent dėl kalbos barjero. Paslaugų centras padės ne tik atvykėliams, bet ir įmonėms teikdami konsultacijas apie užsieniečių integraciją ir organizuodami įvairias edukacines programas“, – apie naudą uostamiesčio verslams pasakoja „International House Klaipėda“ vadovė.

Įmonės, kurios yra pasiruošusios įdarbinti užsienio specialistus, tarp užsieniečių ieško aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai siejama su įmonių noru augti ir pritaikyti kitų šalių gerąsias praktikas, kuriant aukštesnės pridėtinės vertės paslaugas bei gamybą.

Sėkmingas pavyzdys Vilniuje

Prieš pusantrų metų Lietuvoje jau buvo įkurtas pirmasis toks paslaugų centras – „International House Vilnius“, jau aptarnavęs daugiau nei 22 tūkst. užsienio piliečių iš JAV, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Indijos Vokietijos, Turkijos, Italijos, Ukrainos ir kitų šalių.

„International House Vilnius“ vadovės Agnės Camara teigimu tarp centro klientų daugiausia informacinių technologijų specialistų, žaidimų kūrėjų bei finansinių technologijų sektoriuose dirbančių žmonių.

„Vilniuje šiuo metu gyvena beveik 70 tūkst. užsieniečių. Į Lietuvą atvykę žmonės ne tik įsidarbina sostinėje įsikūrusiose įmonėse ar patys kuria verslus, bet čia atsiveža ir savo šeimas. „International House Vilnius“ kas mėnesį vidutiniškai aptarnauja daugiau nei 1000 užsieniečių – aukštos kvalifikacijos specialistų, startuolių atstovų, verslininkų“, – pasakoja A. Camara.

A. Camara teigimu, „International House Vilnius“ kasmet vykdo sostinėje gyvenančių užsieniečių apklausą, kurioje teiraujasi apie įvairius gyvenimo Vilniuje aspektus. Užsienio piliečiai įvardijo, kad pernai daugiausia iššūkių kilo su integracija į lietuvių bendruomenę, vairuotojo pažymėjimo keitimo procedūra, paslaugų anglų kalba prieinamumu, galimybe mokytis lietuvių kalbos ir sunkumais ieškant darbo.

„Kasdien bendraudami su užsieniečiais, matome, ko jiems trūksta labiausiai, todėl inicijuojame ir įgyvendiname programas, susitikimus, paskaitas, informacinius seminarus. Pavyzdžiui, organizuojame lietuvių kalbos kursus, kas yra itin aktualu čia gyvenantiems užsieniečiams. Pastebime, kad dažnais atvejais užsieniečiams tiesiog trūksta informacijos, ką ir kaip reikia daryti, o jeigu ta informacija ir pateikta, tai labai biurokratine, sunkiai suprantama forma“, – pagrindines problemas vardija „International House Vilnius“ vadovė.

Svarbiausia – žmogiškumas

A. Camara atskleidžia, kad svarbiausia sprendžiant problemas yra žmogiškumas ir dirbant centre jau ne kartą problemas yra tekę spręsti biurokratiją pastumiant į šoną.

„Prisimenu vieno Prancūzijos piliečio atvejį. Jis turėjo net keturis vardus, tačiau sistemose buvo nustatytas limitas, kiek galima įvesti simbolių. Dėl to vyras patyrė daugybę problemų: jam negalėjo būti išduotas leidimas gyventi, neleista teikti prašymo gauti vaiko išmoką ir buvo sudėtinga pasinaudoti kitomis paslaugomis. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo darbuotojų pastangomis problemos, kurios atrodė neišsprendžiamos, atvykus į „International House Vilnius“ buvo išspręstos per vieną dieną“, – sėkmingais pavyzdžiais dalinasi A. Camara.

„International House Vilnius“ atstovės teigimu yra daug dirbama ir su iš užsienio persikėlusiomis įmonėmis, iš kurių taip pat išgirstama nemažai problemų.

„Iš įmonių išgirdome, kad nors jų darbuotojai atvyko su savo darbo vieta, tačiau kartu su jais persikėlusios antrosios pusės darbo neturėjo. Todėl mes labai greitai sukūrėme programą, skirtą būtent talentų antrųjų pusių integracijai, kuri apėmė informacines paskaitas, praktinius seminarus ir viską vainikavusią karjeros mugę. Paraleliai padėjome jų vaikams rasti vietas mokymosi ar ugdymo įstaigose tam, kad tėvai neturėtų kliūčių įsilieti į Lietuvos darbo rinką“, – apibendrina A. Camara.

 

Ikona, uždaryti