Klaipėda 3°C
Jau nuo 2010 - ųjų, pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą atliekami organinių alavo junginių, ypač tributilalavas (TBT) tyrimai Kuršių marių ir Baltijos jūros vandenyje, o nuo 2011 metų - dugno nuosėdose.
Aplinkosaugininkai išananlizavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos 2012–2021 m. monitoringo duomenis ir nustatė, kad didžiausios TBT koncentracijos tyrimų periodu nustatytos AB „Baltijos laivų statyklos“ akvatorijos dugno nuosėdose.
Daugiametė duomenų analizė rodo, kad TBT koncentracijos dugno nuosėdose mažėjo, tačiau pastaraisiais metais aptiktos TBT koncentracijos gerokai didesnės, kurios leidžia teigti, kad užterštumas šia pavojinga medžiaga vis dar aktualus.
Alavas ir jo neorganiniai junginiai nėra toksiški, tačiau organiniai alavo junginiai, ypač tributilalavas (TBT), yra ypač toksiški gyviesiems jūros organizmams.
Tyrimų duomenys rodo TBT koncentracijų mažėjimo tendencijas, tačiau dugno nuosėdos uostuose ir ties laivybos keliais vis dar yra antrinės taršos TBT šaltinis.
Organiniai alavo junginiai žmogaus buvo sukurti dar 1920 metais, kaip priemonė nuo kandžių. Vėliau jie buvo plačiai naudojami dėl savo biocidinių savybių (laivų dažuose prieš apaugimą dumbliais ir kitais organizmais, pesticiduose žemės ūkyje) ir kaip stabilizatoriai įvairiose pramonės srityse (antikorozinių dangų gamyboje ir pan.). Organiniai alavo junginiai laivų dažuose imti naudoti nuo 1960 metų. Remiantis moksline informacija, dažų prieš apaugimą naudojimas buvo pagrindinis TBT patekimo į jūrinę aplinką šaltinis.
Į vandens telkinį patekę organiniai alavo junginiai akumuliuojasi dugno nuosėdose ir kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, sukeldami organizmo sistemų pažeidimus. Net ir labai mažos (<1-2 ng/l) koncentracijos gali sukelti moliuskų dauginimosi ir vystymosi sutrikimus. Organiniai alavo junginiai sutrikdo žuvų ir žinduolių imuninę, endokrininę, nervų ir dauginimosi sistemas, jūros dumbliams sutrikdomi fotosintezės procesai.
Atsiradus gausybei tyrimų apie toksišką organinių alavo junginių poveikį biotai rezultatams, Europos Sąjungoje nuo 1989 m. buvo uždrausta juos naudoti mažų laivų (<25 m) dažuose nuo apaugimo (1989/677/EB). 2003 m. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 782/2003 visuose laivuose buvo uždrausta naudoti organinius alavo junginius laivams skirtuose dažuose. Pagrindinis teisinis dokumentas šiam draudimui buvo 2001 m. Tarptautinės jūrų organizacijos priimta Tarptautinė konvencija dėl laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės.
Ieškant būdų, kaip pašalinti TBT iš aplinkos, sumažinti jo koncentracijas ar jo keliamą antrinę taršą iš dugno nuosėdų, vykdomi įvairūs tyrimai. Tyrimai parodė, kad 450 oC temperatūroje per 15 minučių TBT koncentracija dugno nuosėdose sumažėjo nuo 72,6 mg/kg iki 0,29 mg/kg (TBT buvo pašalintas 99 %). Terminis dugno nuosėdų apdorojimas rekomenduojamas labai užterštoms dugno nuosėdoms valyti. Tokioje temperatūroje taip pat suyra ir kiti organiniai junginiai, kaip policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Tyrimų duomenys rodo, kad kai kurios mikrodumblių, bakterijų ir grybų rūšys įvairių reakcijų metu geba skaidyti organinius alavo junginius dugno nuosėdose ir nuotekose, augalai (pvz., miežiai) taip pat gali būti panaudojami skaidant šiuos junginius užterštame grunte. Organiniai alavo junginiai greičiau degraduoja veikiami šviesos. Ieškant alternatyvų, kuo pakeisti dažus su TBT, imti naudoti kiti biocidai (cinko piritionas, vario piritionas), kurių poveikis aplinkai ir toksiškumas taip pat tiriamas.
Didžiausia leidžiama TBT koncentracija su nuotekomis į gamtinę aplinką yra 0,02 µg/l. Paviršiniame vandenyje didžiausia leidžiama koncentracija – 0,0015 µg/l, vidutinė metinė koncentracija – 0,0002 µg/l. Vertinant Lietuvos jūros rajono dugno nuosėdų užterštumą TBT, naudojama geros aplinkos būklės ribinė vertė – ≤ 10 µg/kg sauso svorio. TBT aplinkos kokybės standarto biotai, kaip aplinkos komponente, nėra, tačiau HELCOM rekomenduojama TBT ribinė vertė moliuskuose – 12 μg/kg sauso svorio. Pagal grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo Lietuvoje taisykles nuo 2021 m. sausio 1 d. TBT ribinė vertė dugno nuosėdose yra 60 µg/kg sausos masės, o viršijus šią koncentraciją iškastą gruntą į jūrą šalinti draudžiama.
Organinių alavo junginių tyrimų rezultatai parodė, kad tarša šiais junginiais aktuali Lietuvos vidaus ir jūriniuose vandenyse, dugno nuosėdose. Vieni pirmųjų organinių alavo junginių tyrimų Lietuvoje buvo vykdyti 2005–2007 metais įgyvendinant projektą „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“. Tyrimų rezultatai parodė labai platų šių junginių paplitimą. TBT aptiktas beveik visų nuotekų valymo įrenginių dumble (22-iuose iš 25), Nemuno ir Nevėžio vandenyje žemiau didžiųjų miestų, taip pat, upių dugno nuosėdose, Klaipėdos sąsiaurio vandenyje. Didžiausios TBT dugno nuosėdose koncentracijos buvo nustatytos Malkų įlankoje (1920-2400 µg/kg sauso svorio).
