Klaipėda 17°C
Klaipėdietį, žinomą uostamiesčio dailininką Ernestą Žvaigždiną paprastai galima sutikti parodose arba jo jaukiose dirbtuvėse Klaipėdos širdyje, tačiau jau septintus metus iš eilės E. Žvaigždinas šeštadienius leidžia Smiltynėje, kur su būriu tapybai meilę jaučiančių entuziastų leidžiasi į kūrybines keliones nemokamuose pleneruose.
Išnaudoti šią unikalią galimybę atvyksta mėgėjai dailininkai, užsieniečiai bei pirmą kartą į rankas teptuką paėmę žmonės. Tapant nuostabios gamtos apsuptyje dalyviai gali gauti gerbiamo dailininko patarimų.
Žvaigždinui tapyba yra neįkainojamas savęs pažinimas, komunikacija su žiūrovais, todėl atvirų plenerų metu dailininkas buria ir nieko su menu neturinčius, prieš tai netapiusius žmones. „Tapyti ir meną kurti gali kiekvienas“, - tvirtai įsitikinęs E. Žvaigždinas. „Kūrybiniame procese nėra susireikšminimo. Čia vyksta tokia magija, žmonės tiesiog nejučia pabėga nuo išorinio pasaulio, palieka visus savo sunkumus ir atsiduoda kūrybai. Man kūryba yra ne matymas, bet patikėjimas tuo, ko negalime matyti, ir tas procesas yra belaikis ir beribis. Paveiksle yra ir turi būti daug klausimų ir daug atsakymų, tai įvairovių pasaulis, tai nuotaikų ir emocijų verpalai – kūrinio iki galo neapibūdinsi“.
Čia paprasti žmonės gauna galimybę prisijaukinti tapybos meną, o nuoširdus Ernesto Žvaigždino indėlis į Klaipėdos krašto kūrybinę bendruomenę paliečia žmonių širdis.
Iš kitų Lietuvos dailininkų E. Žvaigždinas išsiskiria savo klaipėdietiška natūra, specifiniu mąstymu, būdingu žmogui, ilgai gyvenančiam prie jūros, kuomet kiekviename potepyje juntama vėjo, šviesos ir vandens sandrauga.
E. Žvaigždino tapyba – visų pirma spalva ir faktūra. Keisdamas šias pamatines priemones, dailininkas drąsiai tapo drobės paviršių, kurdamas savitą pasaulį, subtiliai laviruojantį tarp tikroviško figūratyvo ir abstraktaus tikrovės paveikslo.
Kaip pastebėjo menotyrininkas Petras Šmitas, „jis yra šio miesto vaikas ir tapo jį. Jo tapyboje – uostamiesčio dvasios atspindžiai. Ir jis pats yra šio miesto atributas. Be jo neįsivaizduojamas Klaipėdos dailės gyvenimo peizažas“.
E. Žvaigždinas nėra baigęs dailės studijų. Jo mokslai prasidėjo K. Donelaičio vid. mokykloje. Jaunystėje mokėsi su dailininkais P. Gužu ir R. Zdanavičiumi, kurie įkvėpė jo meilę menui.
Klaipėdietiška laisvė vyrauja ne tik jo kūryboje, bet ir gyvenime. Pasaulį apkeliavęs ir parodas surengęs ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Vokietijoje, Rusijoje bei JAV, dailininkas išliko ištikimas Klaipėdai ir jos kraštui.
Paskutinę savo parodą, kuri vyko Palangoje, jis dedikavo 770-ąjį gimtadienį švenčiančiam Klaipėdos miestui. „Klaipėdoje gimiau, augau ir gyvenu. Tame mieste aš radau tai, ko man reikėjo, ir tai, ko nereikėjo. Gimtajame mieste sutikau žmones, tarp kurių ir su kuriais užaugau, subrendau ir radau savo tiesas ir tai, kas netikra, susivokiau savyje. „Miestas prie jūros“ – pagrindinis paveikslų pavadinimas ir yra mano įkvėpimas kūryboje. Ir čia mane lydėjo vanduo, saulė ir vėjas, rūkas ir lietus, jūros horizontas judino vaizduotę”.
Tapymo gamtoje Kuršių nerijoje pradininkai buvo Nidos dailininkų kolonija, o prieš septynerius metus buvo sukurtas projektas „Nuostabios žemės beieškant“, kurio metu Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser įveiklino Smiltynės namelius pirmajam plenerui.
„Ernestą man pasiūlė Arvydas Juozaitis. Tuo metu mes kaip tik važinėjome pristatydami mūsų naują knygą „Kuršių Nerija kaip sąžinė“ ir Ernestas buvo jo rekomendacija. Tuo metu supratimo neturėjome ar bus gerai, tiesiog pripirkome drobių, teptukų, bet po pirmojo plenero žmonės pasakojo tokius dalykus, mes visi verkėme sustoję ir supratome - ką mes darome yra gerai. Kaip sakoma, jei vieną kartą suskamba, tai žinok skambės“, - pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė A. Feser.
Po sėkmingo vasaros plenerų ciklo, A. Feser užsiminė galvojanti ir apie papildomą plenerą žiemą, tačiau pirmiausia turi būti baigtos remontuoti plenerui skirtos patalpos.
Praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 27d., vyko šios vasaros plenero uždarymo šventė, kurios metu jame dalyvavę žmonės pristatė savo darbus, visus paveikslus buvo galima pamatyti plenero parodoje.
