Klaipėda 3.2°C
Naglių gamtiniame rezervate, Kuršių Nerijos nacionalinio parko darbuotojai kartu su Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos 1-osios Apsaugos kuopos kariais naikino invazinį augalą – šluotinį sausakrūmį, bei „ravėjo“ pušeles, siekiant palaikyti atviras erdves.
"Nuoširdžiai dėkojame atvykusiems kariams ir prisidėjusiems prie teritorijos tvarkymo!", - rašoma Kuršių Nerijos nacionalinio parko pranešime.
Šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius) yra 1-2 m (3,5 m) aukščio krūmas. Rūšis savaime paplitusi Šiaurės Afrikoje, daugelyje Pietų ir Pietvakarių Europos šalių. Kaip dekoratyvinis augalas šluotinis sausakrūmis buvo auginamas daugelyje pasaulio šalių.
Šluotinis sausakrūmis Lietuvoje pirmą kartą sulaukėjęs aptiktas 1898 m. Rūšis gamtinėse buveinėse ypač sparčiai pradėjo plisti XX a. antrojoje pusėje, nes buvo tikslingai sodinamas siekiant sutvirtinti erozijos veikiamą dirvožemį. Dabar aptinkamas beveik visoje Lietuvoje: šviesiuose pušynuose, miškų pakraščiuose, smėlynuose.
Šluotinis sausakrūmis šaltomis žiemomis apšąla, tačiau pavasarį lengvai atželia. Rūšiai palankūs pažeminiai gaisrai, nes karštis skatina sėklų dygimą. Plinta vegetatyviniu būdu bei dauginasi sėklomis, kurios išlieka daigios daugiau nei 80 metų.
Kuršių nerijoje šluotiniai sausakrūmiai buvo sodinami miško pakraščiuose, kvartalinėse, pakelėse, esant palankioms sąlygoms, suveši tankiais sąžalynais. Šluotiniai sausakrūmiai išplitę visoje Kuršių nerijoje, o palvės ruožuose Naglių rezervate sudaro gana tankius sąžalynus bei agresyviai plinta pilkosioe kopose.
Grėsmės. Šluotiniai sausakrūmiai keičia dirvožemio sudėtį (praturtindami azoto junginiais), kadangi sudaro simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis. Daugiausia žalos padaro smėlynų ir sausų pušynų buveinėms, nes sparčiai plisdami jose nustelbia vietinius augalus. Pakitus dirvožemio cheminei sudėčiai, susidaro sąlygos skverbtis azotamėgiams augalams, keičiasi visų organizmų rūšių įvairovė, smėlynų buveinės sunyksta.
