Klaipėda 0°C
Bent kartą savaitėje Klaipėdos universiteto miestelyje, kur anksčiau veikė vokiečių, prancūzų, lietuvių, sovietų kareivinės, galima išvysti su senais lagaminais žingsniuojančių žmonių būrį. Tai – ilgai brandintos interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos „Migrantas“ dalyviai, pasileidžiantys į 1,5 valandos kelionę laiku po XX amžiaus migracijų istoriją ir tampantys jos liudininkais.
Per pusę tūkstančio aplankiusių
Klaipėdos gyventojų jau pamėgtą ekskursiją „Migrantas“ aplankė arti pusę tūkstančio skirtingo amžiaus dalyvių. Ekskursijos kūrėjai tikina, kad čia naujų patirčių suranda kiekvienas: jaunimą žavi modernus istorijų pateikimas ausinių pagalba, tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės ekskursiją neretai priima asmeniškai – kai kurie XX amžiaus įvykiai dar gyvi atmintyje.
Vieno dalyvio žodžiais tariant: „pajudintas sunkus akmuo, po kurio seka ilgi apmąstymai“.
Pasivaikščiojimas tarsi sąžinės treniruotė
Pažintinis pasivaikščiojimas po Klaipėdos universiteto teritoriją, buvusį karinį miestelį, yra smalsų keleivį intriguojanti pramoga, nes lankytojus pasitinka išlikę XX amžiaus pradžioje statyti, vėliau restauruoti, pastatai. Autentiška architektūra labai svarbi šio projekto aplinkybė, nes jos kontekste tarsi dar labiau išryškėja XX amžiaus ir šių dienų karinių, politinių įvykių paralelės, bei visuomenėms kylančių egzistencinių pasirinkimų dilemos. „Mūsų jausminio pažinimo instrumentai yra ganėtinai gerai parengti suvokti temą apie migraciją, kuri dažniausiai būna prievartinio mechanizmo pasekmė – karo, bado, persekiojimo, skurdo...“, – mintimis yra dalijasi „Migrantui“ literatūrinį tekstą kūrusi rašytoja Sondra Simana.
Asmeniškumo aspektas leidžia pažintinio pasivaikščiojimo metu įsijausti į XX amžiuje gyvenusių žmonių pasakojimus taip gyvai, tarsi jie būtų savi. Pasak, projekto autorės dr. Raimondos Nabažaitės, atgarsiai apie šią ekskursiją jau keliauja iš lūpų į lūpas: – „Sąmoningai siekėme, kad “Migrantas“ peržengtų akademines istorijos vertinimo ribas ir pakviestų visuomenę istorinius įvykius tarsi patirti, išgyventi patiems atsiduriant kito žmogaus kailyje; kelti klausimus jungiančius dabartį ir praeitį. „Migrantas“ – tarsi žaidimas, po kurio mūsų požiūriai plečiasi, to nejaučiant. Kinta žmogaus psichologija.“ – pasakojo mokslininkė.
Ir iš tiesų, išnirus iš ekskursijos metu išgyventos būsenos yra būtina pasikalbėti apie tai, kas palietė, sujaudino dabartinį žmogų, todėl ekskursijos pabaigoje visi kviečiami neskubėti, o susėdus ratu norintiems pasidalinti apie išgyventus potyrius. Refleksijos metu analizuodami save, kartu dalyviai tarsi paraginami suvokti užuojautos, pagalbos „kitam“ jausenas, susijusias su šiandieninės migracijos priežastimis.
Akustinis paveikslas emociškai perteikia istorinius atsiminimus
Prie kūrybinių sprendimų prisijungęs žinomas muzikos kompozitorius, garso režisierius Kristijonas Lučinskas teigė, kad ši patyriminė ekskursija jos dalyviams bus netikėta, mat žiūrovai kviečiami drauge su įgarsintais personažais keliauti istorijos labirintu ir dalyvauti priimant imersinio teatro-žaidimo taisykles. Dirbdamas su „Migranto“ komanda, ieškodamas autentiškų garsų, rekonstruodamas istorinius atsiminimus, mintimis, kaip teigia muzikas, keliavo kartu su istorijų veikėjais. Vedinas tikslo, kad akustinis paveikslas būtų išjaustas ir įtraukiantis.
„Migrantas“ kaip pamoka mokiniams
Pasak vienos iš „Migranto“ bendraautorių, pedagogės Mildos Kontrimės, kūrybiniame procese siekta, kad ši ekskursija būtų įdomi ne tik daug mačiusiems kultūros vartotojams, bet naudinga ir mokiniams bei mokytojams. „Po ekskursijų, esant poreikiui mokytojams atsiunčiame rekomenduojamos literatūros sąrašą, skatinančios gilesnį mokinių istorinį žingeidumą“. Itin svarbią vietą švietime užima ir mokinių socialinių emocinių kompetencijų - savimonės, tarpusavio santykių – ugdymas, tad, kūrėjų nuomone, „Migrantas“ ne tik gera istorijos ar pilietinio ugdymo pamoka, bet ir puikus laikas klasės valandėlėms.
Savanorių indėlis
„Migranto“ edukatorė Rima Čerapė kiekvienos ekskursijos metu tampa kareivinių sargu Jonu. „Ruošiantis susitikimams su dalyviais kas kart atgyja prisiminimai apie Vakarų Lietuvos gyventojų perduotus savo lagaminus, įrašų studijoje praleistą laiką,“ – pasakojo edukatorė – „juk tik ekskursijos pabaigoje dalyviai išgirsta, jog migrantų kultūrinę ir kalbinę įvairovę įgarsinę balsai jų ausinėse buvo Klaipėdoje iš tiesų gyvenantys ar trumpam apsistoję italai, prancūzai, ukrainiečiai, rusakalbiai, žydai, dzūkai, žemaičiai, aukštaičiai, lietuvininkai, vokiečiai. Matau, kaip tai sukelia dalyvių veiduose šypsenas, nuostabą“.
„Vakarų Lietuvos gyventojų padovanoti seni lagaminai šioje migrantų kelionėje tęsia savo istoriją kaip nebylūs pasakotojai, ačiū juos dovanojusiems ar paskolinusiems žmonėms“, – antrino M. Kontrimė.
Vasaros grafikas: liepos 24, 27 ir rugpjūčio 7, 11, 21 dienomis .
Norintys įsigyti bilietus tai padaryti gali www.bilietai.lt platformoje.
