Į Smiltynę sugrįžta jau ketvirtasis meno festivalis „Mėlynoji juosta”

Į Smiltynę sugrįžta jau ketvirtasis meno festivalis „Mėlynoji juosta”
AA

Rugpjūčio 14 d. (šeštadienį) 18 val. Smiltynėje prasideda ketvirtasis meno festivalis „Mėlynoji juosta“.  Festivalis kaskart ypatingą dėmesį skiria gamtai, ekologijai ir bendrabūviui.

Reklama: Didžioji Kalėdinė Klaipėdos mugė

Festivalio dalyviai svarstys aplinkosaugos, žmogaus ir gamtos santykio problemas. Kažkada buvusiame kurorte ieškoma praeities istorinių likučių bei braižoma ateities kurorto vizija. Menininkų įvietinti meno kūriniai atlieps vietos specifiką bendroje ekspozicijoje po atviru dangumi.

Skulptoriaus Nerijaus Ermino meninė akcija „Akmuo iš akmens“ yra nuoroda į 8-ajame dešimtmetyje prasidėjusius skulptorių simpoziumus. 1977–1991 m. Smiltynėje vykę akmens kalimo simpoziumai neabejotinai buvo Klaipėdos miesto kultūrinio gyvenimo ašis, aplink kurią sukosi žiniasklaida, menininkai, valdininkai ir smalsūs klaipėdiečiai. Per keletą mėnesių sukurtos ir iškilmingai priimtos skulptūros perkeltos į Skulptūrų parką. Šiame 10 hektarų miesto parke eksponuojami 61 autoriaus 116 įvairios tematikos meninių darbų. N. Erminas sujungs praeities ir dabarties pėdsakus, tašydamas riedulį. 

Pirmame meno festivalyje „Mėlynoji juosta“ (2016 m.) architektas Vladas Balsys Smiltynės lankytojus buvo paklaidinęs baltame dūmų debesyje. Šį kartą keliaujantiems miško takeliu link jūros teks stabtelėti ir apsispręsti ar verta bristi iki pusės į beformį, tirštos masės kūrinio rūką apgaubiantį miško takelius, pievas, medžius ir žmones. Ar šį kartą visgi geriau nepasiklysti ir pasirinkti meno kūrinių apylanką? Autorius kviečia patirti nepažinumo grožį. Nematomumas, nyksmas, tuštuma, laikinumas – tai pagrindinės šio autoriaus kūrybos medžiagos, leidžiančios jam balansuoti tarp noro kurti paradoksus ir tiesiog galimybės nekurti. Instaliacijos „Bąla“ autorius teigia, kad keliaudami keltu į kitą krantą kartais mes priartėjame prie nežinomybės horizonto patys to nesuprasdami. Mąstyti – tai nereiškia viskam surasti bendrą matą ir išorinius reiškinius būtinai priartinti prie žmogaus. Nėra vienos tiesos, kiekvienas reiškinys turi savo nematomą tiesą ir giliai saugo jos pažinumą. 

Raimondo Daukšos skulptūrą „Ažūras“ sudaro septynetas medinių skulptūrinių objektų, savo forma primenančių susimezgusį mišką. Grakščių formų, bet tuo pačiu monumentalūs dariniai kelia klausimą apie urbanizaciją gamtiniame kraštovaizdyje, žmogaus ir gamtos santykį.

Tapytoja Agnė Jonkutė proceso mene „Jūros knyga“ įamžins jūrinį peizažą. Autorė sako, kad gyvenant žemyne, visuomet ilgisi jūros, o urbanistinėse horizontalėse ieško jūrinio horizonto. Pajūryje šviesai jautria medžiaga padengti, iki pusės įkasti į smėlį, popieriaus lakštai fiksuos Smiltynės kraštovaizdį.

Klaipėdoje gyvenantis ir kuriantis fotomenininkas Remigijus Treigys, puikiai atpažįstamas iš monochrominių subraižytų fotografijų, kuriose fiksuoja miestus ir jų gatves, architektūros bei interjerų detales, šįkart dalinsis ankstyvąja literatūrine kūryba. 

Lankytojai laukiami aikštelėje, persikėlus iš Senosios perkėlos į Smiltynę. Festivalis nemokamas. Projekto rėmėjas ‒ Klaipėdos miesto savivaldybė.

PROGRAMA:

Agnės Jonkutės instaliacija „Jūros knyga“

Nerijaus Ermino veiksmas „Akmuo iš akmens“

Raimondo Daukšos skulptūra „Ažūras“

Remigijaus Treigio Skaitymai

Vlado Balsio instaliacija „Bąla“

 

Ikona, uždaryti