Klaipėda 5°C
Atsižvelgdami į skaudžias šio ryto žinias, Klaipėdos šviesų festivalio organizatoriai informuoja nukeliantys festivalio atidarymo laiką iš 18 val. į 19 val.
Atidarymo ceremonijoje – Klaipėdos mero sveikinimas ir išskirtinai klaipėdietiški kolektyvai, seniausiam Lietuvos miestui dovanos jaunatvišką energiją. Ryškus, šviesus ir garsus jubiliejinių metų atidarymas kartu su šokių kolektyvo „INTRUS-įsibrovėliai į šokių pasaulį“ pasirodymu bei mušamųjų projektu „PERK-UNIJA“ ir jų specialiai sukurtu industrinės perkusijos pasirodymu „Alchemija“.
Taip pasielgta norint festivalį atidaryti po 18 val. Atgimimo aikštėje, vyksiančios solidarumo su Ukraina akcijos, apie kurią "Klaipėda, aš su taviim" jau rašė.
Kaip informuoja organizatoriai, nuo 18 val. iki 19 val. svarbiausių projektų vietos bus pažymėtos Ukrainos vėliavos spalvomis, festivalio projektai taip pat skelbs tylos valandą, taip išreiškiant palaikymą ir solidarumą Ukrainai.
Tris festivalio vakarus, vasario 24-26 d., ant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato bokšto pasitiks Ukrainos vėliavos projekcija.
KLAIPĖDOS ŠVIESŲ FESTIVALIO PROGRAMA
VASARIO 24-26 D. 19.00–23.00 VAL.
FAKTAS. KLAIPĖDA TRIJŲ MIESTŲ MIESTAS
1.PROJEKTAS „KLAIPĖDA. TRIJŲ MIESTŲ MIESTAS“
Instaliacija „Klaipėda. Trijų miestų miestas“ skirta nušviesti faktui, kad XIX a. pradžioje Klaipėdą sudarė trys miestai: Senamiestis (1257 m.), Friedricho miestas (1692 m.) ir Vilhelmo miestas (1809 m.). Įkūrus Klaipėdos pilį, pagal Livonijos ordino magistro ir Kuršo vyskupo susitarimą per du metus turėjo būti pastatytas Klaipėdos miestas. Miesto teises Klaipėda gavo 1257 m. Tai pirmasis miestas Lietuvos teritorijoje. Dėl nuolatinių užpuolimų miestas daugelį kartų buvo sudegintas, todėl kūrėsi iš naujo. XVI a. šalia miesto, kitoje Senosios Dangės pusėje ėmė kurtis amatininkai, daugiausia odų išdirbėjai. 1639 m. jiems suteiktos miestiečių teisės, kurias 1692 m. rugpjūčio 29 d. patvirtinęs kurfiurstas Friedrichas III įkūrė Friedricho miestą (Friedrichsstadt). Tai šiandieninio Senamiesčio dalis į pietus nuo Didžiosios Vandens g. 1722 m. Friedricho miestas sujungtas su Senamiesčiu. 1809 m. Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas padovanojo miestui žemės plotą į šiaurę nuo dabartinės S. Daukanto gatvės. Atsidėkodama už dovaną Miesto taryba minėtos žemės ploto dalį, kurioje turėjo plėstis miestas, pavadino Wilhelmo miestu. Taip Klaipėda tapo sudaryta iš trijų miestų.
Trijų miestų ribas žyminčias šviesos instaliacijas rasite:
Friedricho miestas – Tiltų g. 19
Vilhelmo miestas – Herkaus Manto g. 38
Senamiesčio miestas – Dienovidžio skveras (Tomo g. 10)
PROJEKTO PARTNERIS UAB „ITCC“
2. PROJEKTAS „KLAIPĖDOS VITRAŽAI. ATRASTA PRARASTA“
Laikrodžių muziejaus kiemelis (Liepų g. 12)
Subtilūs ir didingi, esami, nykstantys ir jau išnykę, puošiantys bažnyčias ir visuomeninius pastatus – ir beveik visada NEMATOMI. Klaipėdos šviesų festivalis kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto biblioteka atveria mieste esančių vitražų spalvas ir paslaptis. Nors daugelio Klaipėdoje egzistuojančių vitražų autoriai nėra klaipėdiečiai, savo tematika vitražai sodriai klaipėdietiški – jie atspindi miesto istorinę raidą, įkūnija Klaipėdos miesto dvasią. Surinkta daugiau nei 100 vitražų kolekcija taikliai perteikia šių metų festivalio temą – LAIKO SPALVOS. Jaukiame LNDM Laikrodžių muziejaus kiemelyje pristatomą subtilų vitražų projektą papildys iš šventiniai Klaipėdos kariliono koncertai, kuriuos Šviesų festivaliui dovanoja Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinė įstaiga Klaipėdos koncertų salė.
Projekto rengėjai – Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, VšĮ „Klaipėdos šventės“, vaizdo architektas Pijus Vėberis
PROJEKTĄ REMIA – UAB „STEMMA GROUP“
3. KLAIPĖDOS KARILIONO KONCERTAI
Laikrodžių muziejaus kiemelis (Liepų g. 12)
Dovana Klaipėdos šviesų festivalio svečiams ir 770 metų jubiliejų pradedančiai skaičiuoti Klaipėdai – net 6 Klaipėdos kariliono koncertai. Koncertus dovanoja Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinė įstaiga Klaipėdos koncertų salė.
Vasario 24 d. 18.00, 19.00 val.
Vasario 25 d. 18.00, 19.00 val.
Vasario 26 d. 18.00, 19.00 val.
Projektą pristato – Klaipėdos koncertų salė
FAKTAS. KLAIPĖDOJE PASTATYTOS PIRMOSIOS BAŽNYČIOS LIETUVOS TERITORIJOJE
4. 3D PROJEKCIJA „MANO VARDAS – KLAIPĖDA“
Turgaus g. 22
Pirmoji nes Jai – 770, brandi ir jaunatviška, pilna šviesių ir tamsių dienų, prasmingų metų. Klaipėda – ne tik trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas – tai seniausias miestas Lietuvoje, pirmasis uostas, miestas istorijos puslapiuose įrašytas karališku. Vieną pagrindinių festivalio projekcijų „Mano vardas – Klaipėda“ rasite istoriškai svarbioje vietoje, greta bažnyčių aikštės, kur 1258 m. iškilo Šv. Jono bažnyčia. Istorija pasakojama Vytauto Rumšo balsu nukels į permainingus Klaipėdos istorijos metus nuo 1253-ųjų ir pirmosios mūrinės pilies Lietuvos teritorijoje, miesto įsikūrimo, jame gyvavusių amatų, laivybos ir laivų statybos momentų. Ryškiai pristatomi praeities vaizdai nušvies ir skaudžias istorijos detales – miesto gaisrus, karus, kurių padariniai visai greta – ilgesingi Šv. Jono bažnyčios pamatai. Nenuilstanti, nepalaužiama, šviesi ir šviečianti. Su gimtadieniu, Klaipėda.
Projekto autorius – Linartas Urniežius, istorinė medžiaga – Kęstučio Demerecko
FAKTAS. KLAIPĖDA KARALIŠKAS MIESTAS
5. ŠVIESŲ INSTALIACIJA „KARALIŠKO DANGAUS ĮPĖDINIAI“
Skveras prie Klaipėdos miesto rotušės (Danės g. 17)
Specialiai Klaipėdos gimtadieniui sukurta šviesos instaliacija, kuria Klaipėda pristatoma kaip karališkas miestas, 1807–1808 m. buvusi Prūsijos sostinė, Karalienės Luizės rezidencija. Instaliacijos ilgis – 70 metrų, plotis 14 metrų. Projekto įgyvendinimui panaudota 60 km specialių siūlų. Šviesų, lazerių žaismas ir specialus muzikinis takelis įkvėps karališkai istorinei patirčiai.
Projekto autorius – Janis Petersons
FAKTAS. KLAIPĖDA – VIENINTELIS LIETUVOS JŪRŲ UOSTAS VEIKIANTIS 1252–2022 M.
6. ŠVIESOS INSTALIACIJA „LAUKIMAS“
Danės upės krantinė tarp Jono kalnelio ir burlaivio „Meridianas“
Klaipėda – vienintelis Lietuvos jūrų uostas veikiantis 1252–2022 m. Šis amžinas Klaipėdos ir jūros sandoris Klaipėdos šviesų festivalyje perteikiamas žaisminga instaliacija „Laukimas“. Projektą sudaro keturios milžiniškos meškerės, iš kurių viena retkarčiais sublyksi simbolizuodama ne tik galimą laimikį, ne tik atliepdama jūriškumą, bet ir žvejo, kaip ir kiekvieno mūsų širdyje nuolatos degančią viltį – pagauti didžiausią gyvenimo žuvį.
Projekto autorius – Andrius Stasiulis
FAKTAS. KLAIPĖDA – SENIAUSIAS LIETUVOS MIESTAS
7. ŠVIESŲ IR LAZERIŲ ŠOU „ĮKVĖPTI KLAIPĖDOS PILĮ“
Klaipėdos piliavietė
Viskas prasidėjo būtent čia – augo ir plėtėsi, nyko ir dar kartą iškilo, čia gimė miestas, kuris jau 770 metų yra unikalus savo dvasia, savo žmonėmis, savo istorija. Ypatingą reikšmę Klaipėdai turinti vieta – Klaipėdos piliavietė, Šviesų festivalyje nušvis ryškiais lazeriais ir šviesomis.
10 min. trukmės lazerių šou vyks kas pusvalandį: 18.00, 18.30, 19.00, 19.30, 20.00, 20.30, 21.00, 21.30, 22.00, 22.30, 23.00
Projekto rengėjai – MB „Lazerių projektai“
8. ŠVIESOS TUNELIS-PARODA „BUVUSI KLAIPĖDA YRA“
Jono kalnelio pylimas (arčiau Turgaus g. 22)
Ant Klaipėdos (Memelio) miesto-tvirtovės laikus primenančio gynybinio pylimo, vadinamo Jono kalneliu, Šviesų festivalio metu – stilizuotas šviesos tunelis. Jo kontūruose – istorinių Klaipėdos momentų paroda, parengta bendradarbiaujant su istoriku, leidėju Kęstučiu Demerecku. Apie Klaipėdos ir Londono prekybinę ir kultūrinę partnerystę, jūros pirklių indėlį Klaipėdos klestėjimui.
Projekto rengėjai – Kęstutis Demereckas, VšĮ „Klaipėdos šventės“
FAKTAS. KLAIPĖDA H.ŠLYMANO, J. L. VYNERIO, R. VAGNERIO MIESTAS
9. 3D PROJEKCIJA „770 KAMINKRĖČIO ŽINGSNIŲ“
Kurpių g. 8
Sveikindamas Klaipėdą su gimtadieniu, į VII Šviesų festivalį sugrįžta legendinis kaminkrėtys. „770 kaminkrėčio žingsnių“ pavadinta projekcija sujungė Klaipėdos simbolius, elementus, siurrealistinius pasaulius, įtraukė svarbias asmenybes. Laimę dalinantis kaminkrėtys keliauja 770 žingsnių nuo taško A iki taško B, lanko Klaipėdos švyturį ir netikėtai neria po vandeniu į jūrų pasaulį. Spalvingas ir žaismingas kaminkrėčio personažas tris festivalio vakarus kviečia nuotaikingą kelionę.
Projekcija bus rodoma kartotinai kas 20 min.
Projekto autorius – UAB „Video Architects“
10. ŠVIESOS INSTALIACIJA „LAIKO SPALVOS 770“
Teatro a.
Pirmuoju Klaipėdos 770 metų jubiliejaus šaukliu tapęs šviesos tunelis Šviesų festivalyje dega dar ryškiau, o visų gražiausių miesto renginių epicentre esanti Taravos Anikė – dar ryškesnė, apsupta lazerių ir modernių šviesų. Miesto gimtadienio spalvomis nušviesta Teatro aikštė, kaip svarbiausių istorinių Klaipėdos įvykių aikštelė taps gražiausiu gimtadienio atviruku.
Projekto autorius – Janis Petersons
11. PROJEKTAS „SUSVAJOK KLAIPĖDĄ“
Turgaus g.
Daugelio miesto renginių pagrindine arterija tampanti Turgaus gatvė Šviesų festivalyje kviečia kaip šeimų erdvė. Centrinėje Turgaus gatvės atkarpoje įsikurs net 20 ryškių, spalvingų, šviečiančių sūpynių, kurios žaismingai papildys festivalio renginius.
Projekto rengėjas – UAB „Gera nuotaika“
12. INSTALIACIJA „SPARNAI“
Meno kiemas (Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4)
Žaisminga instaliacija „Sparnai“ – skirta asmenukių mėgėjams. Ar svajojot kada nors pasimatuoti sparnus? Tokią galimybę Klaipėdos šviesų festivalis suteikia.
13. PROJEKTAS ŠVIESOS SENAMIESČIUI
Karlskronos aikštė
Netikėti šviesos radiniai Klaipėdos senamiesčio erdvėse – atraktyvu ir efektyvu fotografijose. Čia ant pievutės žada nutūpti net mėnulio jaunatis.
Projekto autorius – Janis Petersons
PROJEKTĄ REMIA – UAB „KRATC“
14. PROJEKTAS „SENAJAM TURGUI 300 METŲ“
Senasis Turgus aikštelė
Klaipėdos šviesų festivalis ir šiemet 300 metų jubiliejų švenčiantis Klaipėdos miesto „Senasis turgus“ – dviejų švenčių sinergija, kuri susilies ir apšvies Senamiestį įvairiomis spalvomis.
Vasario 25 d. 18.00-22.00 val. Senojo turgaus naująją aikštę užsipildys kolekcininko Albino Monctavičiaus 100 metų senumo motociklai ir automobiliai.
Vasario 26 d. 18.00-22.00 val. „Memel Motor Fest“ pristato šviečiančių automobilių parodą, kurioje – ryškūs, šviečiantys neeiliniai automobiliai. Senovinės technikos, modernių iliuminacijų ir populiarios technomuzikos megėjai kviečiami į Senajį turgų (Turgaus a.5).
Projekto autorius – UAB „Senasis turgus“
15. INSTALIACIJA „NEŠANTYS ŠVIESĄ“
Naujoji Uosto g. 9
Praėjęs pandeminis laikotarpis ir iššūkių kupini metai į daugelį dalykų pakvietė pažiūrėti kitaip. Pasikeitė požiūris į laisvę, galimybę judėti, lankyti artimuosius, pasikeitė požiūris į sveikatą. „Nešantys šviesą“ simbolizuoja visus „Northway“ medicinos centrų žmones, kurie net ir sudėtingiausiomis akimirkomis ryžtingai žengė priekyje, kasdien drąsiai priėmė iššūkius. Kiek toliau nuo centro nutolęs projektas stebins lazerių šviesomis ir ryškiais disko kamuolių atspindžiais.
Projekto autorius – UAB „Northway medicinos centrai“
16. ŠVIESOS PROJEKCIJŲ SPEKTAKLIS „GIMUSI ŠVIESTI“
Restoranas „Švyturių Bhouse“ (Kulių Vartų g. 7).
Dramatiška, vizuali miesto ir jį nuolat siaubusių gaisrų kovos istorija. Tai odė Klaipėdos miestui, jo išgyvenimo instinktams, lėmusiems, kad net po didžiausių ugnies siautėjimų, miestas vėl prisikeldavo naujais gatvių labirintais, naujais kvartalais ir pastatais. Vėl kviesdamas savo šviesa. Vėl skelbdamas gyvenimą.
770 metų nepaliaujamos šviesos. Klaipėda, šviesk ir toliau.
Šviesos spektaklis vasario 25-26 d. rodomas nuo 18.30 val.
Trukmė – 2 min. Projekcija rodoma su 5 min. pertraukomis.
Projekto autorius – UAB „Švyturys Nealkoholinis“
17. ŠVIESOS INSTALIACIJA „BRIEDŽIO IŠŠŪKIS“
Kavinė „Kavos architektai“ (Herkaus Manto g. 9)
„Briedžio iššūkis“ – tokia idėja šį kartą festivalio svečius vilios ilgamečiai projekto partneriai. Autoriai tikina, kad iš Neringos muziejų prižiūrimos „Briedžių giraitės“, į Klaipėdą atklydo briedis, kuris paskutinį kartą pastebėtas klaidžiojantis Herkaus Manto g. Fotografuokite pastebėtą briedį ir 10 jūsų bus įteikti kvietimai į Neringos muziejus.
Projekto autorius – „Kavos architektai“
18. ŠVIEČIANTI ETNO GEOMETRIJA
Biržos tiltas
Menišku ir Klaipėdos kraštui būdingus etnografinius motyvus atspindinčiu projektu festivalį puošia Klaipėdos Medeinės mokykla, ugdanti ir dirbanti su didelių specialių poreikių turinčiais vaikais. Kartu su kūrybingais pedagogais, mokykla simboliškai neša šviesą Klaipėdos visuomenei ir siekia tapti pilnaverte bendruomenės dalimi. Mokytojų ir mokinių sukonstruotos erdvinės figūros puoš Biržos tiltą.
Projekto autorius – Klaipėdos Medeinės mokykla
19. BURLAIVIS „MERIDIANAS“ KELIA BURES
Burlaivis „Meridianas“
Klaipėdos miesto simbolis ir daugelio miesto svečių, turistų aktyviausiai fotografuojamas objektas – burlaivis „Meridianas“ nušvis miesto jubiliejaus spalvomis. Esant palankioms oro sąlygoms festivalio svečius pasitiks netikėtas reginys – burėmis pasipuošęs „Meridianas“. Žiemą to nėra buvę!
Projekto rengėjai – Viešoji įstaiga Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ ir AB „Gatvių apšvietimas“
20. JŪRIŠKAS PROJEKTAS „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“
Turgaus g. 22, Kurpių g. 8
Festivalio nuotaiką jūriškais akcentais įkvėps Lietuvos jūrų muziejus. Minint Lietuvos laivyno 100-metį, specialiai sukurta programa „Lietuva – jūrinė valstybė“, papildys festivalio pagrindinių projekcijų erdves. Programa „Geltona. Žalia. Raudona. MĖLYNA!“ pristatanti tarpukario Nepriklausomos Lietuvos kapitonus, bus perteikiama video projektu. Projektu siekiama priminti, kad Lietuva buvo ir yra jūrinė valstybė. Bendradarbiaujant su kūrybine agentūra EZCO ir rašytoju Justinu Žilinsku buvo sukurta dešimties Nepriklausomos Lietuvos kapitonų portretų serija, kurioje vaizduojamos jūrininkų asmenybės, jų veikla, reikšmingiausi darbai istorinių įvykių kontekste. Minima Lietuvos, jūrinės valstybės, pradžia, akcentuojamas jos įsitvirtinimas tarptautinėje jūrinėje bendruomenėje, Lietuvos jūrinio laivyno kūrimas.
Projektas bus rodomas pakaitomis su ant Turgaus g. 22, Kurpių g. 8 rodomomis 3D projekcijomis.
Projekto autorius – Lietuvos jūrų muziejus
21. INSTALIACIJA „JUDANTIS MIESTAS“
Senojo Turgaus žiedas
Kūrybinga Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos judančio, ekologiško miesto interpretacija. Kelią link Šviesų festivalio rodantys ryškūs dviratininkai šventiškai pristato Klaipėdos kaip judančio miesto idėją.
Projekto rengėjai – Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija
22. VIRTUALI REALYBĖ „PAJUSK“
VASARIO 24-26 D. 18.00-20.00 VAL.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (Didžioji Vandens g. 2)
Projektas „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“ pristato inovatyvią priemonę empatijai ir solidarumui ugdyti – virtualios realybės simuliacinius video klipus, kurių pagalba kiekvienas iš mūsų gali pasijusti klausos, regos ir judėjimo negalią turinčio asmens vietoje bei ką reiškia patirti patyčias dėl to, jog esi kitoks.
Sukurti du trumpi simuliaciniai filmukai:
I filmukas perteikia judėjimo, klausos ir regos negalią turinčių žmonių kasdienes situacijas.
II filmukas LGBT+ asmens patiriamos neigiamos reakcijos ir tokį asmenį supančių asmenų elgsenos modelis.
Projekto rengėjai – Klaipėdos miesto savivaldybė ir projektas „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“
23. KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRO (KKKC) ŠVIESOS INSTALIACIJOS
1. Justas Bø, instaliacija „Siena“ (KKKC Parodų rūmai, Aukštoji g. 1)
Susidūrimas su nematoma, nesuvokiama siena, skiriančia mus nuo to, kokie esame dabar, ir kokiais norėtume būti. Ta siena – kaip rūkas, kuomet dar nežinome, kas iš tikrųjų už jos yra, ir kaip kūdikiai įsčiose per mamos pilvą vis bandome apčiuopti ar prasispirti į ateities pasaulį.
2. Rodion Petroff, interaktyvi instaliacija „Skaitmeninis veidrodis“
KKKC Meno kiemas, Bažnyčių g. 4, Klaipėda (įėjimas iš Didžiojo Vandens g. arba iš Daržų g.)
Veidrodiniai atspindžiai žmogų lydi kiekviename žingsnyje – namuose, viešose erdvėse, parduotuvių vitrinose, telefonuose. Instaliacija „Skaitmeninis veidrodis“ kviečia pažvelgti į save pro skaitmenos prizmę ir įvertinti, kokią metamorfozę patirs jūsų atvaizdas. Festivalio metu, pasitelkus skaitmenines interpretacijas, šviesos meno objektu taps ir KKKC Meno kieme šiuo metu reziduojančio menininko Rodion Petroff dirbtuvės.
APLANKYK RYŠKIUS KLAIPĖDOS MUZIEJUS NAKTĮ!
VASARIO 24-26 D.
LNDM laikrodžių muziejus (Liepų g. 12)
Muziejus lankytojų lauks VASARIO 24-26 D. 18.00-21.00 VAL. Lankymas nemokamas. Veiks tik ANTRO aukšto ekspozicija.
Laikrodžių muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje „Laikrodžių formų kaita“ lankytojai kviečiami susipažinti su Renesanso, baroko, rokoko, vėlyvojo klasicizmo – ampyro, eklektikos ir moderno stiliaus laikrodžiais kur įrengta naujoviška apšvietimo sistema – kiekviena ekspozicijos salė turi ir spalvinį foną, būdingą epochos stiliui.
Pilies muziejus (Priešpilio g. 2)
Muziejus lankytojų lauks VASARIO 25-26 D. 10.00-21.00 VAL. Lankymas mokamas.
LNDM Klaipėdos dailės muziejus (buvęs Prano Domšaičio muziejus, Liepų g. 33)
Muziejus lankytojų lauks VASARIO 24-26 D. 18.00-21.00 VAL. Lankymas nemokamas.
Šviesų festivalio vakarais kviečia aplankyti Tomo Daukšos naujausią projektą „Laimės švieselės”. Šia instaliacija autorius apmąsto, tvarumą ir perteklių, harmoniją ir triukšmą kultūroje ir kasdieniame gyvenime bei meno ir dizaino santykį. Iš pirmo žvilgsnio projektas atrodo neįpareigojantis, linksmas ir žaismingas projektas, tačiau jis kelia svarbius ir aktualius klausimus, ar vaisingos ir realios yra mūsų gamtos apsaugos ir tvaraus gyvenimo pastangos.
VIENKARTINIAI PROJEKTAI
Vasario 24 d. 18.00 val.
770 ŠVIESOS KLAIPĖDAI. FESTIVALIO ATIDARYMAS
Teatro aikštė
Jei centrinė miesto aikštė galėtų kalbėti – kokia būtų jos istorija? Kartu su Klaipėdos šviesų festivalio svečiais, ryškiomis šviesomis, šokiu ir būgnų ritmais skelbiame – Klaipėdai 770 ir uždegam VII Klaipėdos šviesų festivalio šviesas.
Vasario 26 d. 16.00 val.
UŽGAVĖNĖS. ŠVIESŲ FESTIVALYJE SVEČIUOJASI MORĖ
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir Meno kiemuose (Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4)
Klaipėdos etnokultūros centras „sugrįžta į savo kiemą“ ir kviečia klaipėdiečius bei miesto svečius Užgavėnes švęsti Klaipėdos senamiestyje. Šių metų Užgavėnių šūkis ir pagrindinis akcentas – tvarumo idėja, todėl Morė bus ypatingai sociali bei pasiryžusi prisidėti prie mūsų planetos išsaugojimo. Šiemet (Pa)tvarios Užgavėnės jungiasi prie Klaipėdos miesto šviesų festivalio, todėl jau nuo vasario 25 dienos ją, dailiai apšviestą, bus galima pamatyti ir pasigrožėti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kieme. Šiemet matysime Morę, nebijančią bendrauti su žmonėmis; miestiečius kviesiančią į pasimatymus – romantiškoje senamiesčio šviesoje. Kitas nepaprastas dalykas, šiemet Morės nedeginsime, kaip įprasta, o ją išardysime tarytum „Lego“ kaladėles, atskirsime ir padovanosime šventės dalyviams.
Projekto rengėjas – Klaipėdos etnokultūros centras
