Klaipėda 3.3°C
Visais laikais nepilnamečiai darė nusikaltimus taip siekdami įsitvirtinti draugų būryje, ieškodami savęs ar trūkstant užimtumo. Vaiko teisių apsaugos specialistai pateikia priežastis, dėl kurių nepilnamečiai asmenys daro nusikalstamas veikas ir būdus, kaip tam užkirsti kelią.
Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, uostamiestyje per metus suimami vidutiniškai 2-3 nepilnamečiai.
„Paprastai nebūna vienintelė priežastis, dėl kurios vaikai daro nusikaltimus, tai dažniausiai yra kelių priežasčių pasekmė. Kalbant norisi išskirti tokias jų galimo elgesio priežastis kaip užimtumo stoka, maištavimas, nepakankamas tėvų dėmesio ir laiko jiems skyrimas. Pastebėta, kad nuolatiniai barniai, konfliktai šeimoje, įstatyminių vaikų atstovų nesugebėjimas sukurti geros atmosferos namuose taip pat turi įtakos nepilnamečių nusikalstamos veikos vykdymui“, – priežastis vardijo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Klaipėdos mieste Inga Česė.
Kaip teigia I. Česė, dažniausiai nusikaltimus darantys vaikai turi emocinių, elgesio ar psichinių sutrikimų. Yra ir tokių vaikų, kurie darydami nusikalstamas veikas jaučiasi nebaudžiami, žino, kad jie nuo atsakomybės bus atleisti dėl jų amžiaus. Be to, neretai nusikaltimai vykdomi impulsyviai, iš anksto nepagalvojus apie pasekmes, galbūt net nesuvokiant veiksmų pavojingumo, baudžiamumo.
Vaikai, kurie augdami patiria socialinius sunkumus, neretai jaučiasi beverčiai, mano nieko negalintys padaryti gerai. Menka savivertė, nesugebėjimas įsilieti į bendraamžių grupę, populiarumo tarp bendraamžių bei nuolatinės artimos draugystės stoka – pagrindiniai socialinių sunkumų kriterijai. Norėdami visiems įrodyti, kad yra priešingai, vaikai lengviau įsitraukia į kompanijas, kurių narių vertybės ir normos dažnai peržengia moralės bei įstatymų ribas, ir tuo pačiu dažniau patenka į teisėsaugos akiratį.
„Paauglystėje yra būdingas tam tikras nuo normos nukrypstantis elgesys. Tačiau viskam turi būti ribos. Tėvai turėtų tinkamai rūpintis savo vaikais, domėtis jų veikla, draugais, kuo daugiau kalbėtis. Pastebėjus nusižengimus nebausti, nes baudimas neduoda jokių rezultatų. Nepilnamečiai tik pasijaučia nesuprasti, kodėl kažkas gali reguliuoti jiems, kaip elgtis, jeigu jie elgiasi taip, kaip patinka. Tokiais atvejais, kai nerandama bendros kalbos, tėvams patariama geriau iškart kreiptis į specialistus – psichologus, vaiko teisių gynėjus“, – sakė I. Česė.
Naujausiais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, pastaruoju metu išaugo nepilnamečių įvykdytų nusikaltimų skaičius. Vyrauja smurtas artimoje aplinkoje, vagystės, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Atvejai, kai nepilnamečiams yra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – nėra dažnas reiškinys. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, uostamiestyje per metus suimami vidutiniškai 2-3 nepilnamečiai.
Kai nepilnamečiai nėra sulaukę baudžiamosios atsakomybės amžiaus, t. y. 16 metų (atskirais atvejais – 14 metų), arba administracinės atsakomybės amžiaus (16 metų), skiriama minimali priežiūra. Tai yra tam tikrų minimalių priemonių sistema, kurią per Vaiko gerovės komisijas taiko savivaldybės. Tačiau kai kuriose savivaldybėse iškyla problema, kad nepilnamečiams nėra galimybių keisti savo elgesį ir socializuotis. Trūksta tinkamų priemonių ir įrankių, pavyzdžiui, kursų, konsultacijų specialistų, užimtumo centrų ir pan.
Pagal baudžiamojo proceso kodeksą nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai. Suėmimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių gali tas pats arba kitas tos pačios, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – tų pačių teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas ar kitos apylinkės teismo arba to teismo kitų teismo rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės.
Primename, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atlieka prevencinį darbą, teikia pagalbą šeimai, informuoja apie galimus problemų sprendimo būdus, todėl šeimos nariai raginamos neslėpti esančių problemų šeimoje ir nedelsiant kreiptis į specialistus.
