Klaipėda 4.8°C
Klaipėdos kraštotyrininkas ir žurnalistas Denisas Nikitenka savo socialinėje Facebook paskyroje palietė Lietuvos, kaip jūrinės valstybės temą. Po septynių metų pertraukos, jis ir vėl stengiasi atkreipti dėmesį į visų užmirštą garlaiviuką “Harald”.
Garlaiviukas “Harald” yra įrašytas į kilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą ir nuo 2001 m. yra saugomas valstybės. Šis paveldas - 1928 m. garsiojoje Pauliaus Lindenau laivų statykloje gimęs vilkikas “RK-7”. Geriausiai žinomas “Harald” vardu: taip pavadintas P. Lindenau sūnaus (mirė 2007 m.) garbei.
Tai vienintelis minėtoje statykloje sukonstruotas ir Lietuvoje išlikęs laivas ir dar gi – pirmasis šalyje, kurio korpusas buvo ne tik kniedytas, bet ir suvirintas elektros lanku.
Šioje nuotraukoje matosi suvirinimo siūlės. 1928 m. tokia technologija buvo naujovė.
16,2 metrų ilgio garlaiviukas praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo parduotas Klaipėdoje įsikūrusiai bendrovei „C. L. Bieber“. O pastaruosius dešimtmečius keliavo iš rankų į rankas: priklausė vienam privačiam klubui, dabar – asociacijai, ir niekada šis technikos paveldas nebuvo valstybės rankose.
"Jokios priežiūros. Mirksta po lietumi, rūdija, yra tampomas iš vienos vietos į kitą. Gerai, kad viena bendrovė sutiko jį priglausti saugomoje teritorijoje, nes prieš septynetą metų buvo tiesiog padrėbtas prie gatvės, piliavietėje", - nuogąstavo Denisas Nikitenka.
Garlaiviukas tarpukariu trumpai yra tarnavęs ir kaip keltas: 1937 m., sugedus pagrindiniam keltui, “Harald” į Smiltynę ir iš jos kursavo 3 kartus per dieną.
Uostamiestyje vis dar galima rasti P. Lindenau laivų statyklos įrašais paženklintų kanalizacijos šulinių dangčių. Stūkso technikos paveldas elingas, kurį vis bandoma pritaikyti viešiesiems renginiams. O garlaiviukas “Harald” toliau rūdija po atviru dangumi.
2014 ir 2020 m. fotografijos. Bėgant metams laivas netenka korpuso fragmentų.
Apmaudu, jog valstybei priklausantis kilnojamosios kultūros paveldas tampa nebereikalingas ir paliktas rymoti likimo valei. Kyla klausimas: ar Lietuva gali vadintis jūrine valstybe, jei reikšmingi jūrinės istorijos objektai, kaip garlaiviukas “Harald”, lengva sąžine paliekami užmarštyje. Galbūt, Lietuva nemoka mylėti savo paveldo?
