Šiąnakt laikrodžius suksime valanda atgal: kaip tai paveiks organizmą?

Vasaros laikas oficialiai baigiasi jau šį savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį, 4 valandą ryto, visi laikrodžiai pasisuks valanda atgal ir grąžins žiemos laiką.

Teoriškai „sugrįžimas“ į žiemos laiką reiškia papildomą valandą miego ir gali atrodyti kaip puikus būdas pailsėti, tačiau ekspertai šią laikrodžio sukimo praktiką vertina skeptiškai.
 

Kad ir kaip puikiai papildoma valanda miego skambėtų, mokslininkai vieningai sutaria – daugelis žmonių iš tikrųjų taip ir neišnaudos šio savaitgalio privalumo poilsiui, o miego ciklo pasikeitimo pasekmės gali būti jaučiamos dar kurį laiką.

Anot jų, valandos pasukimas tiek į priekį, tiek atgal gali turėti stebėtinai neigiamos įtakos organizmui.
 

 

Kokį poveikį laikrodžio pasukimas turi organizmui?

 

Harvardo medicinos mokyklos tinklalapyje skelbiama, kad didelė problema, su kuria susiduria visuomenė, yra ta, kad didžiausią dėmesį skiriant papildomai miego valandai ar jos praradimui, nepaisoma kur kas svarbesnio dalyko – bendro laikrodžio pasukimo poveikio miego ciklui.

Apžvalga žurnale „Sleep Medicine Reviews“, kurią parengė dr. Yvonne Harrison, pateikia argumentus, kad iš pažiūros mažas vienos valandos miego ciklo pokytis gali išbalansuoti net visos savaitės miegą.

Tyrime taip pat patvirtinama idėja, kad, grįždami į rudens laiką, tik mažuma žmonių iš tikrųjų gauna žadėtą papildomą valandą miego – visi kiti jį išnaudoja su miegu ir poilsiu nesusijusiai veiklai.

Šiai idėjai pritarė ir Šiaurės vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos miego medicinos vadovas daktaras Phyllis Zee, teigdamas, kad, užuot miegoję, mes pasinaudojame proga ilgiau panaktinėti.

 

„Šiuolaikinės galimybės ypač viliojančios – galime daugiau nuveikti, naudotis socialiniais tinklais, domėtis naujienomis, žiūrėti filmus ir pan. Visa tai darome miego sąskaita“, – pastebėjo jis.

Tuo tarpu sekančią savaitę daugelis žmonių dėl įpratimo vis dar pabunda anksčiau, patiria daugiau problemų bandydami užmigti ir dažniau prabunda naktį. Anot ekspertų žmonės, kurie yra linkę per parą miegoti mažiau nei 7,5 valandas arba keltis itin anksti, susiduria su daugiausia problemų prisitaikydami prie naujojo tvarkaraščio.

„Per daugelį metų lėtai kaupėsi įrodymai, kad perėjimas iš vasaros laiko prie žiemos ir atvirkščiai iš tikųjų turi neigiamos įtakos“, – sakė AASM prezidentas dr. Kannanas Ramaras, „Mayo“ miego medicinos specialistas.

Anot jo, šiuo metu surinkta pakankamai žinių, kad laikrodžio sukimo praktikos būtų atsisakyta.

 

Kodėl laikrodžio pasukimo poveikis organizmui toks stiprus?

 

Kiekvienas iš mūsų kasdien patiria tam tikrus fiziologinius, biocheminius, hormononius, psichinius pokyčius. Jie vadinami cirkadiniais rimtais. Šie ritmai kinta 24 val. laikotarpiu.

Miegas yra vienas iš cirkadinio ritmo komponentų. Jam įtakos turi įvairūs veiksniai, pvz., šviesa / tamsa, vasaros / rudens laikas. Dėl šių priežasčių net ir vienos valandos pasukimas pirmyn ar atgal gali nesunkiai išbalansuoti mūsų cirkadinį ritmą.

Neigiamą laikrodžio pasukimo poveikį miegui sunku neutralizuoti, o, norint priprasti prie naujo laiko, gali prireikti maždaug savaitės.

Nors perėjimas į žiemos laiką, kai gauname papildomą valandą, nėra toks žalingas kaip perėjimas į vasaros laiką, Vašingtono universiteto docentas Christopheris Barnesas teigė, kad tyrimai atskleidžia, jog žmonės paprastai neišnaudoja papildomos valandos miegui, o tai gali turėti neigiamos įtakos.

„Žmonės nėra skirti funkcionuoti 25 valandas per parą“, – sakė jis. – Tokia praktika kenkia žmonėms, nes „einame“ prieš prigimtį ir natūralius procesus“. 

 

Diskusijos dėl laikrodžio pasukimo

 

Turint omenyje mokslininkų pateiktus rezultatus ir argumentus, nenuostabu, kad metinė laikrodžio sukimo tradicija plačiai kritikuojama, todėl tikimasi, jog 2021 – paskutinieji metai, kai vis dar praktikuosime laikrodžio pasukimą.

Praėjusių metų kovą Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad ES nuo 2021 metų narės laiko nebesuktų. Šiam sprendimui įtakos turėjo ekspertų rekomendacijos ir tyrimai, kurie įrodo, kad laikrodžio sukimas gali pakenkti sveikatai.

Patarimai, kaip prisitaikyti prie pokyčių Vokietijos Ludwigo-Maximiliano universiteto chronobiologijos profesorius dr. Tillas Roennebergas įvardija miegą kaip vieną iš labiausiai nuvertinamų biologijos funkcijų.

Taigi, planuojant šį savaitgalį, ekspertai rimtai ragina apsvarstyti galimybę papildomą valandą skirti būtent miegui, o ne kitai veiklai.

Reguliarus fizinis krūvis, pageidautina, kiekvieną dieną tuo pačiu metu, gali padėti jūsų miego ciklui sugrįžti į savo vėžes.

Padėti gali ir stabilus ritmas, kuomet kasdien einama miegoti ir keliamasi pagal ta patį grafiką.

Tuo tarpu trumpas pokaituko miegas, anot ekspertų, gali būti malonus ir atpalaiduojantis būdas kompensuoti prarastam miegui.

Kitas variantas – pamažu prisitaikyti prie laiko keitimo, koreguojant įprastą pabudimo laiką 10–20 minučių intervalais.

Taip pat galite optimizuoti savo miego kokybę atlikdami tokius veiksmus: Sumažinkite geriamos kavos kiekį

Rekomenduojama kofeino vartojimą nutraukti likus bent keturioms valandoms prieš miegą.

Prieš miegą nenaudokite telefono Nenaudokite techninių prietaisų, skleidžiančių mėlyną šviesą, pvz., mobiliojo telefono, planšetės, bent dvi valandas prieš miegą.

Jei tai neįmanoma, bent jau naudokite akinius, kurie blokuoja mėlyną šviesą.