Pristatė Klaipėdos pilies didžiojo bokšto funkcijas ir rekonstrukcijos išvaizdą (FOTO)

Pristatė Klaipėdos pilies didžiojo bokšto funkcijas ir rekonstrukcijos išvaizdą (FOTO)
AA

Šiandien Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko Klaipėdos pilies Didžiojo bokšto Priešpilio g. 2 rekonstravimo viešas svarstymas. Jo metu Klaipėdos architektai ir archeologai pristatė Klaipėdos pilies didžiojo bokšto funkcijas ir būsimos rekonstrukcijos išvaizdą.

KAS ŠIUO METU YRA LIKĘ

Šiuo metu yra išlikę du pilies bastionai (princo Fridricho ir princo Karlo) su poternomis, vakarinė kurtina ir fasos dalis. Tarp bastionų pilies pamatų ir mūrų, liekanos dalinai konservuotos. Bastionų vidinių šlaitų papėdėje yra atraminių akmens mūro sienučių ir grindinio fragmentai.

Rokas Kraniauskas, Klaipėdos universiteto archeologas, pasakojo:

“Vertinant konstrukcijų tyrimų rezultatus paaiškėjo, kad pilis buvo labai stipriai nuardyta, ne kartą perstatinėta, eilę metų rekonstruota, ištiesinti jos korpusai, todėl archeologai galėjo atlikti tik labai bazinį tyrimą“.

PILIES LOKACIJA

Klaipėdos pilies teritorija yra Klaipėdos senamiestyje , į vakarus nuo Pilies gatvės, šalia Danės upės žiočių ir Kuršių marių.

 

ĮTRAUKTA Į KULTŪROS PAMINKLŲ SĄRAŠĄ

Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas yra įtrauktas į kultūros paminklų sąrašą. Kompleksą sudaro pilies rūmų liekanos, princo Fridricho bastionas su poterna, princo Karlo bastionas su poterna ir fosos liekanos. Šiuo metu yra išlikę tik didžiojo bokšto ir atskirose vietose pamatų fragmentai.

PILIS JAU NUO SENO BUVO MODERNIZUOTA ETAPAIS

Iki  1990  m.  remiantis  archeologiniais  bei  architektūriniais  tyrimais  buvo  atkurti  nuardyti pamatai ir pirmasis bokšto aukštas. Ant iš dalies atkurtų akmenbetonio pamatų per plytos storį buvo išmūryti  išorinis  ir  vidinis  pirmo  aukšto  buvusios  maždaug  keturių  metrų  storio  sienos  paviršiai. Tarpas  tarp  sumūrijimų  užverstas  palaidais  akmenimis  taip  užpildant  buvusios  sienos  storį.  Virš pirmo  aukšto  suformuotas  gelžbetonio  stogas  su  anga  per  vidurį.  Angą  dalinai  dengė  medinėažūrinė piramidė.

1983  m.  piliavietės  sutvarkymo  projektinių  pasiūlymų  (V.  Šliogeris,  R.  Ramanauskas) aiškinamajame rašte rašoma: ,,Šiaurinio  korpuso  ir  D.  Bokšto  išorines  sienas  iškelti  iki  aukščio,  leidžiančio  pajusti išorinio  kiemo  erdvę.  Sienas  uždengti  g/b  karūnėle.  Vidines  sienas  siekiančiais  kiemo  paviršių, markiruoti betonu, pakeliant virš kiemo paviršiaus. Sienas, kurių liekanos yra po kiemo paviršiumi, markiruoti betonu kiemo lygyje...“

2016  m.  buvo  vykdomi  bokšto  remonto  darbai  –  didelė  dalis  sutrupėjusių  plytų  buvo pakeistos į analogiško dydžio  raudono molio plytas. Stogo laikanti plokštė ir medinė dekoratyvinė piramidė  pakeista į  g/b  monolitinę  denginio  plokštę  su  stiklinu  stoglangiu,  demontuota  parapeto gelžbetoninė apdaila, iš sienos konstrukcijos iškelti palaidi akmenys, taip sudarant galimybę įrengti ekspozicinę erdvę „sienos storyje“.

KLAIPĖDOS PILIES PLANAS NEBUVO UNIKALUS. PANAŠIŲ PILIŲ SĄRAŠAS

Rasta daug panašumų ir atitikimų su kitomis pilimis, panaši savo planine struktūra ir korpusais.

Bytow – statyba 1390-1406

Grabiny (Herrengrebin) – statyba 1406

Malbork (Marienburgas) – pradėta statyti 1280 įėjimo vartų rekonstrukcija 1418

Olsztyn – statyba 14 a.

Manoma, kad Klaipėdos pilies rekonstrukcijos darbams nuo 1538 m. vadovavo statybos meistras Christoph Romer, kuris 1547-1567 m. galėjo statyti Karaliaučiaus pilies pietinį fligelį.

Klaipėdos pilies, rekonstruotos 16 a. planas nebuvo unikalus. Labai panašios planinės struktūros buvo 1537 m. atstatyta Tilžės pilis, panašiai sutvirtinta 16 a. Kustrin ir kitos Ordino pilys.

Küstrin (Kostrzyn nad Odra) -  gynybiniai įtvirtinimai įrengti 1537 – 1568

Kalmaro pilis – statyba 16 a.

Panemunės pilis – statyba 1604

KAS PADARYTA ŠIANDIEN

Atkurtos šiaurinė ir rytinė kurtinos, sutvarkyta teritorija, grindinyje pažymėti pilies korpusai. Priešpilio gatvė yra perkelta už bastionų ribos.

ARCHITEKTAS AlGIRDAS STRIPINIS PASAKOJO, KAIP ATRODYS REKONSTRUOTAS PILIES BOKŠTAS

Norint atkurti pilno mūro sienas nuspręsta priimti sprendimą naudoti metalinę konstrukciją siekiant kuo mažiau žalos padaryti esamoms išlikusioms konstrukcijoms. Masyvi metalo konstrukcija optimaliausias sprendimas įrengti 12 mikro polių pagal išorinę sieną ir prie jų tvirtinama metalo konstrukcija kuri viršuje skersiniais ar įstrižais ryšiais bus surišama tarpusavyje.

Pagal išorinę sieną paliekami praėjimui laiptai.

Plytos būtų kabinamos ant konsolinių elementų. Nuo jų atitinkamai formuojami dekoratyviniai elementai, kad išoriškai vaizdą turėtume pakankamai istoriškai teisingą.

Dėl plonų bokšto sienų, visi langai bus padaryti su pagilinimais, formuojant karkasą ir langokraščiais iš plytų.

Surinkus istorinę medžiagą bus atkurtas tikras pilies aukštis.

Kadangi kol kas bokšto pagrindinė paskirtis bus apžvalgos bokštas, tai jo viršutinė aikštelė turės stiklą.

Bokštas turės uždarą, šildomą rūsį – patalpą, kurioje galėtų atsirasti info centras ar expozicinė veikla.

Numatytas liftas neįgaliesiems, leidžiantis pakilti į kiekvieną pilies aukštą ir viršutinę apžvalgos aikštelę.

Pirmame aukšte bus šildoma patalpa. Kuo aukščiau kylant į viršų bokšto praėjimai siaurės.

Pati bokšto konstrukcija bus lengva, metalinė konstrukcija ir ažūrinio metalo takeliai.

Viršutinė bokšto apžvalgos aikštelė turės stiklines grindis. Vis dar neapsispręsta ar bokštas turės berėmę stiklo konstrukciją ar plytinę sieną su langais.

Spalvinė bokšto gama ir interjeras atitiks modernią rekonstrukciją, laikantis lakoniškos, solidžios estetikos. Pati pilis istoriškai buvo gan paprasta, todėl jos perdėtai išpuošti neketinama.

Bokšte esančias erdves  bus galima naudoti edukacinėms veikloms, žaidimams ar interaktyvioms veikloms, susijusiomis su istoriniu bokštu.

 

Iki šio pranešimo nebuvo gauta jokių pretenzijų ar pastabų. Juos vis dar galima pateikti elektroniniu paštu Pasiulymai@uparchitektai.lt arba telefonu 867412002.