Pirmą kartą festivalio „Permainų muzikos“ istorijoje – šiuolaikinės operos premjera

Pirmą kartą festivalio „Permainų muzikos“ istorijoje – šiuolaikinės operos premjera! Ji vyks rugsėjo 17 dieną, ketvirtadienį, 18.30 val. ir ja Klaipėdos koncertų salė pradės naują koncertinį sezoną. 

„Tuščios valandos“ / “The Empty Hours”  – tai ispanų kompozitoriaus Ricardo Llorcos opera-monodrama apie vienišą moterį, turinčią priklausomybę nuo interneto ir gyvenančią savo fantazijų pasaulyje. Tai bandymas tyrinėti išsivysčiusių Vakarų šalių visuomenėse paplitusią psichologinę būklę – vieną skausmingiausių išgyvenimų, kuriuos tenka patirti šiandienos žmogui – vienišumą ir vis stiprėjantį tuštumos pojūtį.

 

Pasak kompozitoriaus, šiandien tampa vis sunkiau susigaudyti, kur link juda šiuolaikinė muzika ir kokie elementai sudaro jos raiškos priemonių arsenalą. Nesant kokios nors vienijančios tendencijos ar vyraujančio stiliaus, jauni kompozitoriai yra privesti rinktis: arba toliyu eiti eksperimentų keliu, arba atsigręžti į klasikinę paradigmą. Kai kuriems iš mūsų pasirodė nepriimtina vadovautis pastaraisiais dešimtmečiais akademinėje muzikoje įsigalėjusiais estetiniais modeliais. Atsigręžimas į praeitį atrodė kaip vienintelis alternatyvus kelias – per ankstesnių epochų peržvalgą, darbą su klasikinėmis struktūromis ir modeliais, tarsi reabilituojant tradicinę muzikos išraiškos sampratą. 

„Kai tik pradėjau rašyti šią operą, ketinau sukurti dvilypį veikalą, turėdamas omenyje tai, kad joje turėtų derėti instinktyviai kylantys impulsai bei racionaliai apmąstoma struktūra ir plėtotė. Nutariau suteikti operai klasikinę formą su apibrėžta struktūra ir plėtote, taip pat su kadencijomis“, - teigia kompozitorius.

R. Llorcos operos pastatymą inicijavo žymus lietuvių kilmės ispanų dirigentas, New York Opera Society meno vadovas Alexis Soriano, anksčiau dirigavęs keliems šio kūrinio pastatymams. Dirigento kūrybinės biografijos pradžia buvo susijusi su Sankt Peterburgu: jis dirigavęs operos spektakliams Marijos teatre, taip pat Ermitažo orkestrui ir Sankt Peterburgo simfoniam orkestrui.  Vėliau jo diriguotų orkestrų sąraše atsirado Buenos Airių Teatro Colón ir MadridoTeatro Real kolektyvai, taip pat daugybė Ispanijos ir kitų šalių orkestrų. Sklandžiai lietuviškai bendraujantis maestro yra bendradarbiavęs su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais. A. Soriano taip pat yra kompozitorius, Ispanijos kompozitorių sąjungos narys, parašęs fortepijoninių, kamerinių ir orkestrinių kūrinių. 

 

Operos siužetas pagrįstas tikra istorija, nutikusia Niujorke. Jame atskleidžiamas visuomenės susiskaldymas, izoliacija ir technologinę pažangą lydintis tapatybės praradimas – itin aktualios dabarties visuomenės temos. Vienišos moters asmenybės dvilypumą sustiprina režisierės Loretos Vaskovos sprendimas, kai solistės partija – dainuojamoji ir kalbamoji – padalijama dviem atlikėjoms – sopranui (Agnė Stančikaitė) ir aktorei (Monika Valkūnaitė). 

Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje savo specialybei profesinius pagrindus padėjusi A. Stančikaitė per trumpą laikotarpį po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigimo jau spėjo sukurti rimtų vaidmenų XIX-XXI a. operose. Už Liu vaidmenį Giacomo Puccini operoje „Turandot“, kuri buvo pastatyta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, solistė šiemet buvo nominuota „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui. 

Naujovėms atvira A. Stančikaitė entuziastingai priėmė pasiūlymą dalyvauti operos „Tuščios valandos“ projekte. „Smagu išlaisvinti fantaziją ir pažiūrėti, kur ji tave nuneš. Prisipažįstu, šis veikalas man nėra žinomas, todėl būtent vedina smalsumo ir sutikau dalyvauti šiame projekte. Prasidėjęs kūrybos procesas reikalauja kantrybės, ištvermės ir taip pat daug meilės. Bandau „sugauti“ personažo charakterį, kad galėčiau detaliai papasakoti publikai jo istoriją“, – teigia Agnė.

Opera „Tuščios valandos“ parašyta sopranui, chorui, fortepijonui ir kameriniam orkestrui. Ji  atspindi neblėstantį kompozitoriaus domėjimąsi tradicinių komponavimo technikų ir šiuolaikinės muzikos elementų derinimo galimybėmis. Įkvėpimo kūrinio teminei medžiagai ir struktūrai R. Llorca sėmėsi iš italų ir ispanų renesanso muzikos bei XVII a. operų rečitatyvų, jungiamų su šiuolaikiškesne muzikos kalba. Dėl tokio komponavimo būdo „Tuščios valandos“ sudaro dvilypį įspūdį – ši opera gali būti suvokiama tiek kaip tradicinis, tiek kaip modernus veikalas. Tai daro jį suprantamesnį platesnei klausytojų auditorijai.

Pirmą kartą Lietuvoje statoma ispanų kompozitoriaus opera „Tuščios valandos“ klausytojams atvers langą į intriguojantį šiuolaikinės muzikos pasaulį.