Klaipėda 11°C
Klaipėdos universiteto (KU) knygyne jau galima įsigyti naujausią ir didžiausią kada nors išleistą istorinį leidinį, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos tematikai. Jubiliejinės sukakties proga pasirodanti knyga „1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai“ apibūdinama kaip dokumentinis pasakojimas. Ji parengta bendradarbiaujant KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui (BRIAI) bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejui (MLIM).
Knygos sudarytojas – KU BRIAI direktorius Vasilijus Safronovas. Prie jos rengimo prisidėjo KU tyrinėtojai Vygantas Vareikis, Silva Pocytė, Laima Kuprienė, Vytautas Jokubauskas, Renata Rachmanovaitė bei MLIM istorikė Zita Genienė.
Rengėjai siekė Klaipėdos krašto ir visos Lietuvos likimą XX a. pradžioje nulėmusius įvykius parodyti iš įvairių rakursų, skaitytojams pateikdami ne tik Lietuvos, bet ir Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos saugyklose aptiktus dokumentus, iliustruojančius šių valstybių bei įvairių įvykiuose dalyvavusių veikėjų požiūrį į Lietuvos Respublikos pradėtą ir galiausiai laimėtą agitacinę, diplomatinę ir karinę kampaniją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos.
Solidi prieš šimtmetį Lietuvoje, Klaipėdos krašte ir aplink juos vykusių istorinių peripetijų studija bei iki šiol neviešinti dokumentai atvers dar daugiau šiuos įvykius gaubusių paslapčių. Rengiant knygą patikslinta daug faktų, nemažai duomenų dienos šviesą išvydo pirmą kartą. Ypatinga ir knygos antroji dalis, kurioje pirmą kartą skelbiamas istoriniu tyrimu pagrįstas, maksimaliai baigtinis žmonių, tarnavusių Ypatingo paskyrimo rinktinėje ir Klaipėdos krašto 1-ajame savanorių pulke, sąrašas.
„Šios knygos žanrą apibūdinčiau kaip dokumentinį pasakojimą“, – sako jo sudarytojas Vasilijus Safronovas. „1923-iųjų įvykius Klaipėdoje nėra paprasta suvokti, nes tai buvo ne vien šešias dienas trukusi karinė operacija, bet ir ją lydėjusi agitacinė kampanija. Be to, mažiausiai keturis mėnesius nuo 1922 m. lapkričio iki 1923 m. vasario, Kaune, Klaipėdoje, Paryžiuje, Londone ir kitur veikta diplomatiniu lygmeniu. Visus šiuos įvykius knygoje pabandėme susieti, prabildami į skaitytojus tuo, dėl ko sunku ginčytis – dokumentais. Pirmosios knygos dalies pagrindą sudaro ataskaitos, raportai, netrukus po įvykių rašyti atsiminimai, to meto spaudos publikacijos, bet visa tai papildyta išsamiais įvadais ir istorikų komentarais. Knygoje apie 1923-iųjų peripetijas liudija karininkai ir diplomatai, žvalgai ir politikai, visuomenininkai ir administracijos pareigūnai, to meto politikos ekspertai, bet taip pat to meto gandų skleidėjai. Antrąją knygos dalį vertinčiau kaip tam tikrą skolos grąžinimą tiems, kurie ilgus metus liko neįvardyti. Toje dalyje pateikiama susisteminta informacija, pagrįsta Lietuvos archyviniais dokumentais, apie kiekvieną karinės jėgos, kurios veiksmai 1923 m. lėmė Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos, dalyvį“, – leidinį pristato jo sudarytojas.
Beveik 600 puslapių knygos tiražas – 500 egz. Ji išleista lietuvių kalba. Iliustracijoms panaudoti Lietuvos muziejų, bibliotekų ir privačių kolekcininkų, taip pat užsienio saugyklų saugomi archyviniai vaizdai. Knygą išleido KU leidykla.
Naujieną uostamiesčio visuomenei planuojama pristatyti vasario 2-ąją Pilies muziejaus konferencijų salėje. Pristatymo renginys vasario 24-ąją planuojamas ir Vilniaus knygų mugėje.
Klaipėdos krašto metų programoje tai – pagrindinis Lietuvoje leidžiamas Klaipėdos krašto metams skirtas akademinis leidinys. Prie jos parengimo lėšomis prisidėjo Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
