Lietuvos jūrų muziejuje atidaroma paroda „Dangus krenta į jūrą“

Lietuvos jūrų muziejuje atidaroma paroda „Dangus krenta į jūrą“
AA

„Dangus krenta į jūrą“ – toks skambus ir poetiškas rugsėjo 10 dieną, 16.30 val., Lietuvos jūrų muziejuje atidaromos parodos pavadinimas. Paroda – iš tiesų išskirtinė: joje į vieną meninę visumą susijungė šiuolaikinė Lietuvos keramikos meno ir istorinių navigacijos prietaisų ekspozicija.

Likus valandai iki atidarymo rengiamas pasivaikščiojimas po parodą ir pokalbis su joje kūrinius eksponuojančiai menininkais.

Muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad ši unikali paroda – ilgamečio Lietuvos jūrų muziejaus ir Kultūrinių iniciatyvų grupės Kvadratas bendradarbiavimo rezultatas.


Draugystė užsimezgė 2018 metų pabaigoje, kai Lietuvos jūrų muziejus ir Kultūrinių iniciatyvų grupės Kvadratas pradėtas projektas „Mus jungia jūra“ suvienijo muziejinę instituciją ir meno organizaciją. Per tą laiką „Vilnius / Gobis. Lauko ekspo“ paviljone (Vilniuje, Gedimino pr. 13) surengtos 12 keramikos meno jūros tema ir 4 muziejaus eksponatų parodos. Parodų autoriai išskirtinai šiam projektui sukurtuose darbuose atskleidė asmeninį santykį su jūra, o muziejus vilniečiams pristatė įvairias eksponatų parodas: čia buvo ir išraiškingos jūrų moliuskų kriauklės, istorinių jūrinių prietaisų kolekcija, su kurėnu susiję eksponatai bei kt.


Pasak parodos kuratoriaus Tomo J. Daunoros, metus laiko vyksianti paroda „Dangus krenta į jūrą“, vainikuoja Lietuvos jūrų muziejaus ir Kultūrinių iniciatyvų grupės Kvadratas trejų metų bendradarbiavimą.
– Čia, Lietuvos jūrų muziejuje, pirmą kartą vienoje erdvėje matote ir meno, ir navigacinės technikos eksponatus, – sako Tomas Daunora. – Vienus lydi jų autorių nuotraukos, kitus – senoviniai jūrlapiai.


Tomas J. Daunora, kuris ir pats yra gerai žinomas keramikos meistras, pristatydamas parodą, sako, kad „Jūros vaizdinių gausu lietuvių liaudies pasakose, padavimuose ir dainose. Jų randame ir šiuolaikiniame mene. Dauguma jų yra poetiniai jūros vaizdiniai: meilės, gamtos jėgų, bekraštės platybės ar anapusinio pasaulio simbolinių prasmių išraiška. Šios parodos pavadinimas taip pat simboliškas: jį galime suprasti ir kaip astronominį žemės sukimąsi apie savo ašį, stebėtojui sukeliantį dangaus kūnų judėjimo jūros link įspūdį, ir kaip vizualinį reginį, kai aštri horizonto linija ištirpsta, atspindėdama jūroje žvaigždes.“

Tomo J. Daunoros teigimu, šį projektą galima vadinti „tyrimu“, kuriuo bandoma atsakyti į klausimus: kokią vietą užima jūra šiuolaikinio dailininko pasaulėjautoje? Kokius jausmus, vaizdus ar formas inspiruoja buvimas prie jūros arba galvojimas apie ją? Ar gyvendamas kitose Lietuvos vietose žmogus jaučia Baltijos jūros alsavimą?


Paroda „Dangus krenta į jūrą“ yra pirmoji bendra teminė šiuolaikinės keramikos meno ir istorinių navigacijos prietaisų paroda. Lankytojams pristatomi prietaisai, kurie padėjo jūrininkams orientuotis vandenų pasaulyje. Dienos ir nakties metu, nematant kranto, pagrindiniu orientyru tapdavo dangaus kūnai. Atpažinti juos ir nustatyti kelionės kryptį padėdavo Jokūbo lazda, žvaigždžių gaublys, pelengatorius, sekstantas ir kiti prietaisai.


Kita parodos dalis – Lietuvos keramikų kūriniai. Jos pristato įvairaus amžiaus, dirbantys autorinėmis keramikos technikomis ir gimę skirtingose Lietuvos vietose: Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė, Laima Matijošaitytė-Martinkienė, Jonas Arčikauskas, Dalia Gentvainytė-Arčikauskienė, Egidijus Šibonis, Daiva Ložytė, Tomas J. Daunora, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Rimgailė Dručiūnaitė, Monika Jonuškaitė, Aistė Kalvelytė yra saviti ir ryškūs keramikai. Visi dalyviai parodai pateikė po vieną keramikos kompoziciją.


Parodos rengėjai teigia, kad šia paroda siekiama įprasminti ir stiprinti žmogaus ryšį su jūra bei suvokti savo kaip jūrinės šalies gyventojų geografinės padėties svarbą, jos teikiamus privalumus ir pareigas.