Klaipėda 16°C
Kuršių istorijos puoselėtojas, kraštotyrininkas ir žurnalistas Denisas Nikitenka atvirai rėžė, ką mano apie naujausią Klaipėdos miesto valdžios sprendimą stabdyti finansavimą Žardės piliakalnio sutvarkymui.
Denisas tai pavadino "prioritetais klaipėdietiškai". Jis rašo:
Trūkt už vadžių, vėl iš pradžių. Vikingų laikų prekybos centrą menantis kuršiškas Žardės piliakalnis tvarkomas nebebus. Žadėjo šiemet. Klaipėdos miesto valdžia nurėžė biudžete piliakalniui numatytus per 200 tūkst. eurų. Užtat Memelburgo pilies Didžiojo bokšto butaforijos atstatymui ieško 1,5 mln. eurų (pusė sumos – iš savivaldybės biudžeto). Štai taip: autochtonų kuršių paveldui – barankos skylė, bokštui - milijonas. Ir ši istorija tęsiasi jau dešimtmečius.
Skriaudėm valdžią kritiniais straipsniais, organizavom pilietines iniciatyvas, talkas, kol galų gale prieš trejetą metų skyrė finansavimą. Ir jo dabar nebeliko. Kitoms reikmėms tie 200 tūkst. nukeliaus. O pilies bokštui degama žalia šviesa. Bokštui, kuris nebus jokia rekonstrukcija, nors tikslių XVII a.-XVIII a. Memelburgo pilies brėžinių – daugiau, nei reikia.
Suvirins metalinį karkasą ir ir išorės aplipdys atseit autentiškų plytų kopijų mūru. Viduje – ne viduramžiška dvasia, straigtiniai, plytiniai laiptai, o multimedijos. Ir apžvalgos bokštas viršuje. Kam? Juk senamiesčio dominantę Šv. Jono bažnyčią ruošiasi atstatyti, šis projektas sėkmingai skinasi kelią, ir puikiausia panoraminė apžvalgos aikštelė bus ten.
Palyginkime patys: kuršiškų Žardės ir Purmalių piliakalnių tvarkyba, pritaikymas lankymui miestui kainuotų per 400 tūkst. eurų, o čia vienas bokštas – 1,5 mln. eurų. O kiek jau išleista samdant architektus ir projektuotojus? Abiem atvejais. Pernai viena firma gavo arti 11 tūkst. eurų už abiejų piliakalnių konservavimo-restauravimo projektų parengimą. Dar keli tūkstančiai eurų buvo sumokėti už Žardės piliakalnio aikštelės archeologinius tyrimus. Ir dabar paaiškėja, kad visa tai – šuniui po uodega. Miestiečių pinigai. Neskyrė lėšų Žardei šiemet, tuo labiau neskirs kitais metais, kai formuojant biudžetą visu gražumu žiojės COVID-19 pandemijos paliktos skylės (drastiškai sumažės GPM surinkimas dėl bankrutavusių verslų, klaipėdiečių pajamų sumažėjimo, atleidimų iš darbo etc). Tad lėšų skyrimas piliakalnių tvarkybai ir toliau bus vilkinamas. Kol baigsis kadencija 2023-aisiais. Tada ateis nauji politikai ir vėl teks įrodinėti, kad šių žemių autochtonų kuršių paveldas Klaipėdai – itin svarbus.
Tai įrodė ir 2017-aisiais prie Žardės piliakalnio vykusios gyvųjų amatų dienos: žmonės plūdo, jiems įdomu, jiems svarbu. Valdžiai – ne. Sako, kad kuršiškasis paveldas mieste nesukuria ir esą nesukurs jokios pridėtinės vertės. Užtat butaforinis bokštas už 1,5 mln. eurų – sukurs. Kruizinių laivų pensininkai tiesiog už širdies griebsis, tokį stebuklą išvydę. Ką ten... Palyginti su autentiškomis Vokiečių ordino pilimis Lenkijoje, Latvijoje mūsų vamzdinis bokštas – tiesiog šedevras. Kai nė viena detalė nebus autentiška. Tiesa, valdžia sugalvojo, kaip suminkštinti tokių pasipiktinusių piliečių, kaip aš, širdis. Skatins pirkti plytas. Po vieną. Ir taip prisidėti prie bokšto statybų. Apsiverkiau, kaip jautru... Kai kurie istorikai apskritai sako, kad Memelburgo pilies nė neverta atstatinėti (ypač – naudojant tokias architektūrines priemones), nes taip būtų klastojama istorija. Tą pilį XIX a. patys klaipėdiečiai ir išardė, plytas naujiems pastatams statyti panaudojo. Ir bastioną nukasė. Aš kitaip galvoju: verta atstatyti, tačiau ne nuo butaforinio bokšto pradėti reikia.
Pirma – struktūras atkurti (gynybinius griovius-fosas, kurtinas, bastionus, jų viduje įrengiant muziejines ekspozicijas ar kitaip pritaikant erdves). Bet sugalvojo valdžios žmonės bokštą pasistatyti. Juokaujame, kad iš jo galėtų kiekvieną rytą trimituoti kas nors. Ir kviesti į darbą. Kaip kad bažnyčios varpai į mišias kviečia. O vakare – vėl trimituoti skelbiant apie darbo pabaigą. Ironizuoju, tačiau man nieko kito ir nebelieka. Pykti jau nebemoku, pavargau.
Nuo 2012 metų spaudžiu valdžią tvarkyti Žardės ir Purmalių piliakalnius. Ir valdžia žadėjo. Žadėjo. O šiemet – ėmė ir nubraukė numatytą finansavimą. Bet bokštui pinigų ras. Keturgubai daugiau. O ką politikai sakė apie Žardę? Citatos - iš viešų komentarų spaudoje.
- Dabar jie (piliakalniai) tikrai nuskriausti, nes nėra kur pasivaikščioti. O vertinant miesto istorijos požiūriu senosios gyvenvietės atkūrimas būtų teisingas žingsnis. Atskleistume, kad Klaipėda turi ne tik kryžiuočių pilį, bet ir pagoniškąją praeitį. Privalome jos nepamiršti, viešinti, rodyti žmonėms. (Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, 2012 m.)
- Be jokių didelių svarstymų, abejonių ir diskusijų galiu pasakyti, kad nesaugant savo paveldo sunku kalbėti apie ateities kūrimą. Ne pirmą kartą girdžiu skaudžių žinių apie Žardės piliakalnį. Stengsimės jam skirti daugiau dėmesio ir iš pradžių bent minimaliai jį sutvarkyti. (V. Grubliauskas, 2015 m.)
- Nors ir iškilo teisinių sunkumų, tarpinstitucinių ginčų, Klaipėda siekia pažintiniam turizmui pritaikyti savo piliakalnius. (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas, 2018 m.)
Tai ko verti tie jūsų žodžiai?..
