Klaipėda 4.3°C
AA
Gruodžio 5 d. Klaipėdos universiteto (KU) Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vitražinę salę sudrebino penki Klaipėdos chorai. Į koncertą, skirtą kompozitoriaus, vargonininko, chorvedžio, lietuvių muzikos patriarcho Juozo Naujalio 150-osioms metinėms paminėti, susirinko gausus būrys klausytojų. Koncerte skambėjo tiek pasaulietinių, tiek bažnytinių J. Naujalio kūriniai bei kitų lietuvių ar užsienio kompozitorių kūryba.Koncertą pradėjo S. Šimkaus konservatorijos mišrus choras (meno vadovė Jolanta Vyšniauskienė, chormeisteris Marius Lingvenis, koncertmeisterė Živilė Čapienė), sudainavęs keletą J. Naujalio pasaulietinės muzikos ir kitų autorių kūrinių, tarp kurių plačiai žinomos ir lietuvių tautine savastimi tapusios J. Naujalio dainos pagal Maironio eiles: „Jaunimo giesmė“ ir „Už Raseinių, ant Dubysos“.
Klaipėdos savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai” mišrus choras „Klaipėda“ (meno vadovas prof. Kazys Kšanas, koncertmeisterė Miglė Mosėnienė) klausytojams pateikė Juozo Naujalio populiariojo žanro muziką: pagal lietuvių poetų ir lietuvių liaudies harmonizuotas dainas.
Klaipėdos savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai” mišrus choras „Cantare“ (meno vadovas Artūras Dambrauskas, chormeisteris-dirigentas Ramūnas Baršauskas) prisidėjo prie adventinės susikaupimo nuotaikos kūrimo, atlikęs keletą bažnytinės muzikos kūrinių, tarp kurių ir J. Naujalio motetas „Ecce Vidimus“. Anot renginio vedančiosios muzikologės prof. dr. Danutės Petrauskaitės, būtent sakralinė muzika sudaro didžiausią J. Naujalio kūrybos bagažą.
Klaipėdos savivaldybės kultūros centro „Žvejų rūmai“ moterų choras „Dangė“ (meno vadovė Judita Kiaulakytė, chormeisterė – Rasa Lukšienė, koncertmeisterė – Jūratė Gedminienė) klausytojų širdis virpino lyrinėmis lietuvių liaudies dainomis.Koncerto pabaigoje, kaip sakė muzikologė prof. dr. Danutė Petrauskaitė atlikta sudėtingiausia šio koncerto dalis – trys Juozo Naujalio motetai lotynų kalba, kuriuos atliko Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ (meno vadovas Algirdas Šumskis, chormeisterė-koncertmeisterė Justė Šilaitė).
Finalinės dainos – tautos giesme virtusios „Lietuva brangi“ – buvo pakviestas diriguoti šiemet garbingą jubiliejų švenčiantis mišraus choro „Klaipėda“ meno vadovas Kazys Kšanas. Galingai skambėjusi giesmė, kurią sustoję kartu dainavo visi choristai ir klausytojai, kai kuriems netgi išspaudė ašarą.
Anot renginio iniciatoriaus Klaipėdos miesto chorinė bendrijos „Aukuras“ vadovo doc. Algirdo Šumskio, tiek daug choristų ir klausytojų ši istorinė salė per pastarąjį šimtmetį dar nebuvo regėjusi. Tikimasi, kad artimiausiais metais vitražinė salė įgaus tikrąją kultūrinę vertę: ji bus restauruota, ir net vargonai sugrįš į savo vietą.
J. Naujalis – vienas pirmųjų lietuvių profesinės muzikos kūrėjų, žymiausias savo laikmečio vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, muzikos mokyklos įkūrėjas, lietuvių muzikinės spaudos pradininkas, pirmojo lietuviško knygyno Kaune įsteigėjas, pirmųjų lietuvių dainų švenčių organizatorius ir dirigentas. J. Naujalis – vienas pirmųjų menininkų, įsitraukęs į išsivaduojamąjį tautinį kultūrinį sąjūdį, kėlęs lietuvių dvasią ir tautinę savimonę. Jo kompozicijų – ypač dainų – reikšmė lietuvių muzikos istorijoje yra neįkainojama.
