Jubiliejiniame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezone – intriguojančios premjeros

Jubiliejiniame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro sezone – intriguojančios premjeros
AA

Kviesdamas pasinerti į teatro bangą, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) jubiliejinį 40-ąjį sezoną pradeda su triguba energija ir jėga. Pirmosios trys premjeros publikai atvers tris unikalius pasaulius – nuo žaismingo žvėrių karnavalo ir išpildytos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio svajonės iki hendeliškos baroko didybės.

Ambicingi ateities planai

„Šis sezonas mums – ypatingas, labai simboliškas. Viena vertus, keturiasdešimt metų teatrui yra išties nemažai, kita vertus, kiek daug dar reikia nuveikti. Jubiliejinę sukaktį spalio 15 d. paminėsime koncertu „Vilties simfonija“, skirtu atminti prieš keturiasdešimt metų čia kūrusius žmones“, – atskleidė KVMT vadovė Goda Giedraitytė.

O štai trys pirmosios premjeros – tik pradžia to, ką 2026–2027 m. pamatys teatro lankytojai. „Lapkritį pakviesime išvysti kamerinį muzikinį spektaklį „Smėlio čakona“ ir vienų žymiausių užsienio choreografų kuriamą šokio triptiką „Ugnis viduje“. Pavasarį bus pristatyta didelę tarptautinę komandą subūrusi Georges’o Bizet opera „Karmen“ bei Tarptautinei šokio dienai skirti šokio projektai. Greta šių naujienų laukia koncertai, simfoniniai susitikimai, besisuksiantys apie prieš 200 metų mirusį kompozitorių Ludwigą van Beethoveną. Na, o sezoną baigsime opera vaikams apie kalbantį sūrį. Bet apie visa tai – kituose susitikimuose. Kol kas – artimiausios premjeros“, – sakė G. Giedraitytė.

Instrumentai prabils gyvūnų balsais

Rugsėjo 16 ir 17 d. pirmoji sezono naujiena į teatrą pakvies šeimas – scenoje atgis visame pasaulyje populiarus prancūzų kompozitoriaus Camille’io Saint-Saënso „Žvėrių karnavalas“. Vienas žaviausių klasikinės muzikos kūrinių žiūrovus nukels į pasaulį, kuriame muzikos instrumentai taps gyvūnų balsais ir charakteriais. Spektaklio režisierės Evelinos Šimelionės teigimu, mažųjų žiūrovų ir jų tėvelių laukia jauki, žaisminga, o drauge edukuojanti patirtis.

„C. Saint-Saënsas „Žvėrių karnavalą“ sukūrė kaip muzikinį pokštą – nelaikė jo rimtu ir net nenorėjo leisti atlikti viešai. Šią šiltą, žaismingą nuotaiką drauge su dirigentu Tomu Ambrozaičiu bei visa kūrybine komanda ir bandėme išlaikyti“, – kalbėjo režisierė.

Anot jos, libreto neturinčiam kūriniui nuskambėti dar įtaigiau padės du pasakotojai, kurie šmaikščiai atskleis visą žvėrių karnavalo istoriją. „Žiūrovai ne tik išgirs be galo spalvingą C. Saint-Saënso muziką – spalvomis džiugins ir spektaklio personažai, vizualiniai sprendimai. Pamatyti nuotaikingos eisenos dalyvius, juos įkūnijančius instrumentus žiūrovai galės iš labai arti – įsitaisę jaukiai ir minkštai“, – žadėjo E. Šimelionė.

Dar neparodytas „Žvėrių karnavalas“ sulaukė didelio dėmesio – bilietų į rugsėjo ir spalio spektaklius jau nebėra. Jų dar galima įsigyti gruodžio spektakliams.

 

Megs kūrybinį dialogą su praeitimi

Antroji jubiliejinio KVMT sezono premjera žiūrovus pasitiks rugsėjo 23 ir 24 dienomis. Klaipėdoje pirmą kartą bus pristatyta įsivaizduojama M. K. Čiurlionio opera „Jūratė“ – kūrinys, kurio kompozitorius taip ir nespėjo užbaigti.

Legendinė Jūratės ir Kastyčio meilės istorija šiame pastatyme atgimsta sujungiant istorinį palikimą, šiuolaikinę muziką ir kompiuterines technologijas. Šio unikalaus sumanymo ėmėsi trys „Operomanijos“ pakviesti šiuolaikiniai kompozitoriai: Mantautas Krukauskas, Arvydas Malcys ir Mykolas Natalevičius.

„Grįždama iš Vilniaus į Klaipėdą, vis galvojau: Konstantino laiškuose mylimajai Sofijai užfiksuota, kad, susitikę Palangoje, jie fantazuodavo, kaip galėtų skambėti „Jūratė“. Simboliška. Klaipėdietiškoji „Jūratė“ taps savotišku persikėlimu į kūrybinio įkvėpimo pradžią. Vis dėlto šis kūrinys nėra praeities rekonstrukcija, veikiau – dialogas su tuo, kas išliko“, – sakė įsivaizduojamos operos režisierė Gintarė Radvilavičiūtė.

Vilniaus senojo teatro scenoje 2025-aisiais pirmą kartą nuskambėjusi „Jūratė“ uostamiesčio publikai nušvis naujomis spalvomis. „Kūrinys bus atliktas su didesnės sudėties Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru ir choru. Toks mastas operą atskleis dar daugiasluoksniškiau. Be to, uostamiesčiui parengta nauja partitūros redakcija, kurią net dabar kompozitoriai vis koreguoja, tobulina. Pati nekantrauju išgirsti galutinį rezultatą“, – kalbėjo G. Radvilavičiūtė.

 

Laukia istorinė premjera

Lietuvos teatrų repertuaruose autentiški baroko pastatymai iki šiol išlieka reti, beveik egzotiški reiškiniai. KVMT šią spragą užpildys su kaupu, sykiu sieks užkrėsti publiką tikru baroko virusu – spalio 9, 10 ir 13 d. teatre įvyks išskirtinė premjera – pirmą kartą šalies istorijoje viena ryškiausių Georgo Friedricho Händelio operų „Julijus Cezaris“ (pagal Nicola Francesco Haymo libretą) atgims istoriškai informuotame pastatyme, kuris bus įtrauktas į teatro repertuarą.

Pastatymo režisieriaus Tristano Brauno (Vokietija) teigimu, žiūrovai išgirs daugiasluoksnį kūrinį, kuris dėl kunkuliuojančių politinių aistrų, į šipulius byrančio pasaulio nuojautos, tiek asmeniškų, tiek globalių veikėjų išgyvenimų itin aktualus mums ir mūsų laikams. Kūrinio daugiasluoksniškumą, įvairumą pabrėžė ir dirigentas Rodrigas Calveyra (Brazilija / Prancūzija), taip pat atskleidė, kad ši opera pasižymi ir be galo glaudžiu ryšiu tarp teksto bei muzikos.

„Be to, šis tiek anais laikais, tiek šiomis dienomis populiarus kūrinys kupinas „hitų“. Klausydamiesi „Julijaus Cezario“, atpažinsite ne vieną ariją“, – sakė dirigentas.

Kad žiūrovas patirtų tikrąją XVIII a. operos aistrą ir prabangą, teatras buria tarptautines pajėgas. Spektaklyje skambės autentiški istoriniai instrumentai – barokinė arfa, viola da gamba, teorba, liutnia, senoviniai obojai bei fagotai, o prie jų jungsis senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ atlikėjai, Klaipėdos koncertų salės Kamerinis orkestras, KVMT baleto trupė.

Pagrindinį Julijaus Cezario vaidmenį operoje atliks tarptautinėse scenose vertinamas kontratenoras Christopheris Lowrey (JAV / Didžioji Britanija), kartu su juo dainuos Lina Dambrauskaitė, Renata Dubinskaitė, Ivo Posti (Estija) bei KVMT atlikėjai Vilius Trakys ir Wiktoria Wizner (Lenkija).

Klaipėdos koncertų salės Kamerinio orkestro vadovas Mindaugas Bačkus šią kelių įstaigų kolaboraciją laiko neeiliniu įvykiu. „Bendradarbiauti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Šis bendradarbiavimas jau yra realus faktas, o ne pasitarimų kambariuose nugulusi idėja. Tikri ryšiai sukuriami, kai organizacijos nustoja bijoti konkuruoti. Liautis bijoti yra aukštesnė žmogiškumo išsivystymo stadija. Šiandien ir istorine, ir socialine, ir kultūrine prasme vyksta mažas stebuklas“, – įžvalgomis dalijosi M. Bačkus.

 

Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose

Paskutinė prasidedančio jubiliejinio KVMT sezono naujiena – nuo 2026 m. rugsėjo 11 d. iki 2027 m. kovo 11 d. Darios Verovkos ir Silvijos Miliūnaitės kurtą šokio spektaklį vaikams „Panama labai graži“ viso pasaulio teatro mėgėjai gali išvysti tarptautinėje platformoje „OperaVision“.

„Tai, kas matoma visiems, – tik ledkalnio viršūnė. Šiam dideliam projektui ruoštasi ne vienerius metus“, – pasiektais rezultatais džiaugėsi KVMT vyriausioji patarėja Audronė Juozauskaitė.

Platformos „OperaVision“ kūrėjai yra tarptautinė Europos profesionalius operos ir muzikinius teatrus bei festivalių rengėjus vienijanti asociacija „Opera Europa“. Septynerius metus jai priklauso ir KVMT. „Esame muzikinių teatrų šeimos dalis, aktyviai dalyvaujame renginiuose, dalijamės patirtimi, jos semiamės iš kolegų, naudojamės visomis „Opera Europa“ platformomis, jungiamės prie tarptautinių programų“, – naudas vardijo vyr. patarėja.

Viena jų – Europos Komisijos programos „Kūrybiška Europa“ lėšomis finansuojama platforma „Next Generation“, skirta padėti jaunųjų operos ir šokio menininkų profesiniam augimui, tarptautinio bendradarbiavimo ir naujų karjeros galimybių kūrimui. Prie šios programos prisijungė ir KVMT, o joje dalyvauja jaunieji tarptautinės baleto trupės šokėjai kartu su debiutuojančia choreografe D. Verovka.

Ikona, uždaryti