„Buratinas“ užbūrė publiką net nesulaukus premjeros

„Buratinas“ užbūrė publiką net nesulaukus premjeros
AA

Bilietai į Jurgio Gaižausko operos vaikams „Buratinas“  premjerinius spektaklius dingsta taip greitai, kad Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui teko ieškoti didesnės salės! Norint patenkinti visų mažų ir didelių žiūrovų norus pamatyti „Buratiną" lapkričio 19-20 dienomis 12 valandą premjeriniai spektakliai perkelti į Klaipėdos kultūros fabriką (Bangų g. 5a, Klaipėda). 


Kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-metų jubiliejui skirta opera vaikams tęsia Muzikinio teatro jau kelerius metus sėkmingai vykdomą jaunimo rezidencijų programą, tad kūrėjų, scenos profesionalų ir jaunimo rezidencijos dalyvių sukurtas spektaklis tikrai atskleis paslaptį kodėl Buratinui kartais pailgėja nosis... 

Pirma ir populiariausia lietuviška opera vaikams 

Pasak Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, rezidencijos dalyviai, padedami profesionalių muzikinio teatro specialistų, ugdė savo profesines kompetencijas ir parengė J. Gaižausko operos „Buratinas“ premjerą. „Rezidencija skirta kompozitoriaus J. Gaižausko 100-metų jubiliejui paminėti. 1968 m. sukurta opera „Buratinas“ yra ne tik pirmoji, bet ir populiariausia lietuviška opera vaikams, su kuria užaugo ištisos kartos. Operos libretą sukūrė vaikų rašytojas Anzelmas Matutis. Operos muzikinė kalba melodinga, lengvai įsimenama. Mūsų jaunieji „kolegos“ dalyvavo muzikinėse bei sceninėse spektaklio repeticijose, susipažino su muzikinio teatro specifika, atlikėjui keliamais reikalavimais“. Baigiamasis rezidencijos renginys – J. Gaižausko operos „Buratinas“ premjera, o vėliau spektaklis papildys Muzikinio teatro repertuarą. 

 

Buratino solistų ir kūrėjų komanda 

Smagią „Buratino“ istoriją scenoje pasiruošę papasakoti tiek talentingi pajūrio vaikai ir jaunimas, tiek Muzikinio teatro solistai. Buratino partiją ruošia Giedrius Gečys (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas, dėstytojas, prof. Vladimiro Prudnikovo kl.), Tadas Jakas ir Gytis Šimelionis, Malvinos – Virginija Bartušytė (LMTA studentė, doc. Aušros Stasiūnaitės kl.), Judita Butkytė ir Mirabela Zakrevskaja (Klaipėdos J. Kačinsko muzikos mokyklos auklėtinė, mokytoja Aistė Ruškienė ), Tėtės Karlo bei Kvailių šalies karaliaus - Valdas Kazlauskas, Karabaso Barabaso – Vilius Trakys, Pjero – Nojus Vytis Gutauskas (LMTA studentas, prof. Irenos Milkevičiūtės kl.), Aurimas Raulinavičius, Arlekino, Svirplio – Ignas Smilgevičius (LMTA Klaipėdos fakulteto studentas, doc. Giedrės Zeicaitės kl.), Mindaugas Rojus, Lapės Alisos – Žyginta Jašinskaitė (LMTA Klaipėdos fakulteto studentė, doc. Stepono Januškos kl.), Smiltė Murencevaitė (LMTA studentė, lekt. Ievos Prudnikovaitės kl.), Vitalija Trinkė, Katino Bazilijaus – Farshad Abbasabadi, Šarūnas Šapalas, Vėžlienės Tortilos – Ieva Andriulionytė (LMTA Klaipėdos fakulteto studentė, doc. Giedrės Zeicaitės kl.), Evelina Liasytė (LMTA Klaipėdos fakulteto studentė, doc. Giedrės Zeicaitės kl.), Aurelija Dovydaitienė, Berniuko – Rosana Štemanetian, Vytautas Valys (Klaipėdos vaikų operos studija). Kvailių šalies gyventojais taps Yana Somova (LMTA Klaipėdos fakulteto studentė, doc. Giedrės Zeicaitės kl.) ir Klaipėdos vaikų operos studijos jaunieji solistai (vadovas Vytautas Valys): didžiųjų grupė: Vaiva Drabulytė, Leonardas Farah, Uršulė Jogminaitė, Amadėja Juškaitė, Beatričė Juškaitė, Radvilė Galminaitė, Kristupas Kerulis, Jokūbas Kulevičius, Patricija Malinauskaitė, Raidas Mikovičius, Milana Mockutė, Liutaurė Nutautaitė, Augustė Paulavičiūtė, Vytautė Rimkutė, Kotryna Rudė, Gabrielė Stravinskaitė, Ieva Šmaižytė, Jonas Tomkevičius; mažųjų grupė: Akvilė Bortelytė, Aurėja Lukė, Vanesa Martinaitytė, Liepa Poškaitė, Tautvilė Raubytė, Radvilė Rimkutė, Lėja Rojutė, Rugilė Seniūnaitė, Vytautas Valys, Aušrinė Valytė. 

Jaunimo rezidencijos meno vadovas – Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis, dirigentas – Giedrius Vaznys, chormeisteris – Vytautas Valys, režisierius – Kristupas Biržietis (LMTA Klaipėdos fakultetas), režisieriaus asistentė – Karina Novikova, kostiumų dailininkė – Augustė Zukaitė (Vilniaus dailės akademija), grimo dailininkė – Aira Braždienė, šviesų dailininkas – Andrej Lavrinovič. 

„Jurgio Gaižausko opera vaikams „Buratinas" pasižymi labai turtinga muzikine kalba, brandžia orkestruote. Juntama kitų to meto žymių kompozitorių įtaka gerąja prasme. Nors tai vaikams klausyti skirta opera, tačiau parašyta labai išieškotai ir kompozitoriaus apgalvota iki mažiausių smulkmenų. Bus iššūkių kartu su jaunaisiais atlikėjais atskleisti visą operos grožį bei spalvas, tačiau stengsimės ir visi kartu „paaugsime“ - nuo dirigento iki mažiausio vaidmens atlikėjo. To jaunimo rezidencijoje ir siekiama: vienas pagrindinių pastatymo uždavinių - Klaipėdos publikai dar nežinomų talentų atvedimas į operos sceną. Neabejoju, kad ši graži, pamokanti opera „Buratinas“ suteiks daug malonių emocijų tiek klausytojams, tiek ir visai kūrybinei komandai“,- akcentuoja dirigentas Giedrius Vaznys. 

 

Buratinas – tai mūsų vaikystės patirtys 

Pasak operos vaikams „Buratinas“ režisieriaus Kristupo Biržiečio, vaikystė – daugiausiai fizinių ir psichologinių patirčių apimantis žmogaus gyvenimo tarpsnis. „Būtent augant formuojasi mūsų asmenybė, bendravimo įgūdžiai kaip pavyzdžiui ar įprantame rėkti, o gal  kalbėti negirdimai tarsi atsiprašinėdami, ar rišliai dėliojame mintis, o gal kalbant mintys nesustabdomai ir padrikai šokinėja. Vaikystėje formuojasi požiūrio į žmones ir visatą ideologija. Maži žmonės patiria ne tik džiaugsmus, laimingus atradimus, geras emocijas, tačiau ir kitą, tamsiąją pusę: skausmą susižeidus, neužtikrintumo jausmą būnant su kitais žmonėmis, liūdesį susipykus ar susidūrus su mirtimi. Abi patyrimų pusės yra reikalingos ir yra neatskiriamos bendro asmenybės formavimosi dalys. Jei nei karto nenukristume nuo dviračio ir truputį nenusibrozdintume, nepajustume skausmo potyrio... Jei nei sykio nepajustume kito žmogaus nepasitenkinimo mumis, užaugtume nenuovokiais ar negebančiais bendrauti, susitapatinti su kitos gyvos būtybės būsena egoistais“,- sako režisierius. 

Režisierius K. Biržietis sako, kad „Buratinas – hiperbolizuotas vaikystės patirčių simbolis. Jis gimsta iškart septynerių/aštuonerių metų ir, neturėdamas jokio psichologinio, bendravimo patirties bagažo, kaktomuša susiduria su džiaugsmų ir pavojų kupinu pasauliu. Jis tarsi vaikas, patiriantis pirmuosius bendravimo džiaugsmus ir nusivylimus, besimokantis suvokti pasaulį, draugystės ir piktavališkumo koncepcijas. Galbūt Karabasas – tik piktas mokytojas ar rėkiantis ant neprigirdinčios močiutės autobuso vairuotojas, Arlekinas ir Pjeras – pirmieji draugai, su kuriais Buratinas pirmąkart pajunta bendro patyrimo jungiamų žmonių ryšį, Malvina – pirmoji mergaitė, į kurią pažvelgus, jam pačiam dar nesuvokiant šitos reakcijos reikšmės, širdis pradeda plakti stipriau, o skruostai išrausta ir t.t. “ 

Pasak K. Biržiečio, operos vaikams vaidyboje bus stengiamasi išvengti nereikalingų buitinių scenų, kiekvieną judesį, gestą paverčiant personažų savybių ženklu. „Kaip jau minėjau, spektaklis turi sužadinti vaizduotę abstrakčiais simboliais ir užuominomis, o ne pateikti realistišką pasaulio kopiją, nes pasaulis vis tiek realesnis. Kiekvienoje scenoje akcentuojama kuri nors personažų savybė, nuotaika ir istorinė linija, o ne aplinkybių realistiškumas“,- sako kūrėjas. 

 

Rasti raktą į vaiko širdį 

Ypač populiari J. Gaižausko opera vaikams „Buratinas“ 1969 m. buvo pastatyta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ši opera buvo pirmoji ir ilgą laiką vienintelė lietuviška opera vaikams. Perstatyta LNOBT 1985 m. ir rodyta be pertraukos 40 metų.  

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre „Buratiną“ sceniniam gyvenimui 2009-aisiais prikėlė jaunų menininkų komanda: tuometinis teatro vyriausiasis dirigentas Vytautas Lukočius, režisierė Gražina Jonuškaitė, dailininkė Viktorija Bardauskaitė, choreografės amplua debiutavusi baleto šokėja Jolanta Mineikytė. Buratino vaidmenį šiame spektaklyje kūrė tuomet operos scenoje dar tik pirmuosius žingsnius operos scenoje žengiantys solistai Tomas Pavilionis ir Judita Butkytė. „Buratino“ premjera tąkart tapo debiutu ne vien pagrindinio vaidmens atlikėjams, bet ir kitiems šiandien gerai žinomiems Klaipėdos universiteto Menų fakulteto ir Stasio Šimkaus konservatorijos auklėtiniams, tokiems kaip Rokas Spalinskas (Katinas Bazilijus), Vitalija Trinkė (Lapė Alisa) ar Eugenijus Chrebtovas (Karabasas Barabasas). 

Pats kompozitorius J.Gaižauskas yra pažymėjęs: „ši opera vis atgimsta scenoje todėl, kad joje yra ryškių melodijų. Be to, puikus, skambus Anzelmo Matučio libretas, o ir pats siužetas geras. Labai svarbu rasti raktą į vaiko širdį, jam artimą temą. O čia dar scenoje ir patys vaikai veikia, nugali visas kliūtis, pasiekia laimę...“ 

Jaunimo rezidencijos jau tapo muzikinio teatro tradicija, jų metu atrandami talentai vėliau papildo ne tik muzikinio teatro kolektyvą, bet ir stebina šalies bei užsienio publiką. Ankstesniais metais teatras surengė didelio susidomėjimo sulaukusias jaunimo rezidencijas „Statykime operą“, „Išbandyk profesiją“ (2019) ir „Renkuosi Klaipėdą!“ (2021). 

Ikona, uždaryti