Klaipėdos kultūros ir meno projektų finansavime aptikta sukčiavimo schema

Klaipėdos kultūros ir meno projektų finansavime aptikta sukčiavimo schema
AA

Atliekamas auditas atskleidė atvejų, kai kultūros projektams skiriamas finansavimas naudojamas neskaidriai – aptikta net nusikalstamos veikos požymių.

Nustatyta, kad dvi asociacijos, vadovaujamos to paties asmens, gavusios finansavimą kultūros projektams vykdyti, atsiskaitydamos už patirtas išlaidas, tas pačias sąskaitas faktūras ir kitus išlaidas patvirtinančius dokumentus teikė kelioms skirtingoms įstaigoms. Tai yra, už tas pačias išlaidas finansavimą gavo iš kelių šaltinių.

Tokia situacija išaiškėjo, kai Klaipėdos miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba kreipėsi į Kultūros ministeriją, Lietuvos kultūros tarybą bei Neringos ir Kretingos rajono savivaldybes prašydama pateikti projektų vykdytojų dokumentus, kuriems buvo skirtas finansavimas ir iš šių įstaigų lėšų. Palyginus dokumentus išaiškėjo, kad skirtingoms įstaigoms teikiamos tos pačios sąskaitos bei kiti dokumentai. Pavyzdžiui, viena 1500 eurų vertės sutartis, kaip pagrindžianti patirtas išlaidas, pateikta net keturioms institucijoms – Klaipėdos, Kretingos, Neringos savivaldybėms bei Kultūros tarybai. Visos institucijos kultūros projekto vykdytojui atlygino dalį arba visas pagal pateiktą sutartį patirtas išlaidas. Tokiu būdu kultūros projekto vykdytojas, išleidęs 1500 eurų, kaip kompensaciją už šias išlaidas gavo net 4750 eurų.  

„Šis pavyzdys – tik vienas iš nustatytų atvejų. Tie patys dokumentai buvo dubliuojami ne kartą, kalbame apie keliasdešimt tūkstančių eurų neteisėtai iš savivaldybių ir valstybės institucijų pasisavintų lėšų. Reikalausime, kad lėšos būtų grąžintos į miesto biudžetą, tikiu, kad taip pasielgs ir kitos savivaldybės. Dėl nustatytų atvejų jau kreiptasi į prokuratūrą, perduota 400 lapų surinktos informacijos“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Skandalingi atvejai išaiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atliekant Kultūros ir meno sričių ir programų projektų dalinio finansavimo panaudojimo vertinimą, audituojant 2023 metų laikotarpį.

„Auditas tęsiamas, tikrinami ir kiti kultūros projektų ir programų vykdytojai. Kol kas daugiau tokių grubių atvejų nenustatyta, nors smulkesnių pažeidimų fiksuojama. Auditą planuojame baigti birželio mėnesį“, – sako savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė.

Viena asociacija iš 5 projektų (4 finansuotojai) pagal 10 545 Eur faktines išlaidas įgijo 23 738 Eur valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų, t. y. 13 193 Eur buvo nepagrįstos įgytos lėšos. Skaičiuojama, kad dengdama ir kitų įstaigų pagal tuos pačius dokumentus padengtas išlaidas, Klaipėdos miesto savivaldybė patyrė 9207 Eur žalą. Kita asociacija iš 4 projektų (2 finansuotojai) pagal 22 161,76 Eur faktines išlaidas įgijo 39 581 Eur valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų, t. y. 17 419,24 Eur buvo nepagrįstai įgytos lėšos. Šiuo atveju skaičiuojama, kad dengdama jau Lietuvos kultūros tarybos pagal tuos pačius dokumentus padengtas išlaidas, Klaipėdos miesto savivaldybė patyrė 17 419,24 Eur žalą. Bendrai savivaldybės patirta žala siekia 26,6 tūkst. eurų.

 Abiem atvejais išlaidas patvirtinantys dokumentai dubliuoti daugiau nei 50 proc., todėl Kontrolės ir audito tarnyba pabrėžia, kad neturi pagrindo vertinti, jog tai buvo klaida, o ne tyčiniai veiksmai.

Reklama Ikona, uždaryti