Klaipėda 3°C
Teismas tenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Lauros Paulikienės ieškinį ir pripažino negaliojančiu susitarimą, kuriuo viena uostamiestyje registruota statybų įmonė neteisėtai perkėlė dalį žemės sklypo į valstybei priklausančią žemę miesto centre. Klaipėdos apygardos teismas taikė restituciją ir grąžino minėtąją sklypo dalį valstybei.
Bylos duomenimis, viena Klaipėdos statybų įmonė 2013 metais aukciono būdu įsigijo kiek daugiau nei pusės hektaro valstybinės žemės sklypą, esantį Klaipėdoje, K. Donelaičio gatvėje su jame esančiais statiniais – garažais ir gyvenamuoju namu. Ši daugiau nei pusės hektaro žemės sklypo dalis buvo suformuota minėtiems statiniams eksploatuoti bendrame 1,9721 ha žemės sklype.
Remiantis surinktais duomenimis, praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams po žemės įsigijimo, minėtoji statybų įmonė su Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriumi pasirašė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo. Šiuo susitarimu statybų įmonė nuosavybės teise valdomą vientisą žemės sklypą padalino į du, kurių vieną (0,2264 ha) išmainė į valstybei nuosavybės teise priklausančią žemės dalį, besiribojančia su Klaipėdos skulptūrų parku. Dalį šio išmainyto žemės sklypo – 0,0768 ha – bendrovė 2016 metais pardavė fiziniam asmeniui už 190 tūkst. eurų, įsipareigodama iki galutinio atsiskaitymo žemės sklype pastatyti tvorą nuo Skulptūrų parko ir teniso kortų, sklype iškirsti esamus medžius, pakeisti žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės paskirties teritorijos į gyvenamąją teritoriją. Bendrovė taip pat įsipareigojo užtikrinti pirkėjui galimybę pastatyti ne mažesnį nei 300 kv.m. bendro ploto pastatą su gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpomis bei įrengti kelią, leidžiantį patekti į sklypą.
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. Paulikienės tyrime nustatyta, kad susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo sudarytas pažeidžiant viešąjį interesą bei prieštaraujant imperatyviosioms Žemės įstatymo normoms. Konstatuota, jog teisės aktuose nėra numatytos galimybės vykdyti valstybinės ir privačios žemės mainus, todėl pasirašytas susitarimas prieštarauja numatytoms įstatymo normoms. Taip pat pažymėtina, kad žemės sklypas, į kurį buvo perkeltas bendrovės sklypas, yra Klaipėdos miesto centrinėje dalyje, patenka į Kultūros paveldo teritoriją, ribojasi su klaipėdiečių ir miesto svečių intensyviai lankomu Skulptūrų parku.
Klaipėdos apygardos teismas tenkino prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį ir pripažino statybų įmonės ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pasirašytą susitarimą negaliojančiu. Teismo sprendimu taikyta restitucija, pagal kurią neteisėtai perkeltas žemės sklypas turi būti grąžinamas valstybei. Be to, teismas nusprendė pripažinti negaliojančia ir pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią statybų bendrovė pardavė dalį perkelto žemės sklypo fiziniam asmeniui. Minėtoji bendrovė pastarajam privalės grąžinti avansu už sandorį gautus 40 tūkst. eurų.
Šis teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
