Klaipėdoje veikusios statybų bendrovės direktoriui gresia dešimties metų kalėjimas

Klaipėdoje veikusios statybų bendrovės direktoriui gresia dešimties metų kalėjimas
AA

Klaipėdos apygardos teismą pasiekė byla, kurioje kaltinimai dėl turto pasisavinimo bei iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir nusikalstamo bankroto pareikšti vienos Klaipėdoje veikusios statybų bendrovės direktoriui. 

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis per 2018 metus, manoma, neteisėtai pasisavino ir iššvaistė daugiau nei 103 tūkst. eurų, priklausiusių jo valdomai įmonei. Įtariama, jog bendrovės vadovas už parduotas įmonės prekes, nekilnojamąjį turtą bei automobilį gautus pinigus galimai naudojo savo reikmėms.

Remiantis surinktų duomenų visuma, vyras iš įmonės sąskaitos išsigrynindavo įvairias nuo 200 iki 7000 eurų siekiančias pinigų sumas. Įtariama, kad jis atliko bankinius pavedimus į asmenines savo sąskaitas bei, manoma, įmonės lėšomis atsiskaitė už sau perkamas prekes bei paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Surinkta duomenų, jog dalį – 27 tūkst. eurų – bendrovės lėšų kaltinamasis galimai pasisavino sudarydamas, manoma, fiktyvius sandorius Ispanijoje.

Įtariama, kad vyras, siekdamas nuslėpti šias nusikalstamas veikas, galimai apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto bei įsipareigojimų dydžio.

Tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad bendrovės direktorius, galimai neteisėtai pasisavinęs ir iššvaistęs bendrovės lėšas, tyčia nulėmė įmonės bankrotą ir kreditoriams padarė daugiau nei 212 tūkst. eurų turtinę žalą.

Tyrimui vadovavusios ir valstybinį kaltinimą teisme palaikysiančios prokurorės Laimos Rokanskienės teigimu, praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai įmonių vadovai manipuliuoja jiems patikėtu turtu ir mano, kad tokia jų nusikalstama veika nebus demaskuota. Pasak prokurorės, galiausiai finansiniai nusikaltimai būna išaiškinami ir šie asmenys patraukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo pareigūnai.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Griežčiausia bausmė numatoma už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Griežčiausia bausmė, gresianti už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Asmenys, sąmoningai blogai valdydami įmonę ir nulėmę jos bankrotą, baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Ikona, uždaryti