Įtaria, kad Klaipėdos automobilių prekeiviai išvengė daugiau nei 3 mln. eurų mokesčių

Įtaria, kad Klaipėdos automobilių prekeiviai išvengė daugiau nei 3 mln. eurų mokesčių
AA

Klaipėdos apygardos prokuratūroje baigtas didelio masto ikiteisminis tyrimas ir teismui su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje verslininkas iš Klaipėdos kaltinamas sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir jų disponavimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu. Antrasis bylos kaltinamasis teisme aiškinsis dėl juridinio asmens naudojimo neteisėtai veiklai nuslėpti. Teisėsaugos pareigūnai skaičiuoja, kad išvien veikę vyrai galėjo išvengti beveik 3 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo valstybei.

Atlikto tyrimo duomenimis, Klaipėdoje registruotos, muitinės tarpininko veikla užsiimančios įmonės direktorius G. B., veikdamas išvien su antru bylos kaltinamuoju, verslininku iš Vilniaus A. Š., imitavo automobilių importo į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Kanados ir Islandijos bei jų pirkimo–pardavimo sandorius. Įtariama, kad kaltinamieji suklastojo ir panaudojo 1 864 vnt. prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijų, kuriose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad automobilius iš užsienio šalių importuoja ir gauna faktiškai veiklos nevykdančios įmonės. Pastarąsias bendroves, turimais duomenimis, kontroliavo patys kaltinamieji.

Teisėsaugos pareigūnų duomenimis, minėtų fiktyviai veikusių įmonių direktoriais buvo paskirti asocialūs, ne kartą teisti, įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys ar net užsienio valstybėse gyvenantys ir apie savo vadovavimą bendrovėms nė nenutuokiantys asmenys iš Ukrainos, Moldovos, Kirgizijos.

Turimų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad pasinaudojant šešiomis fiktyviomis, veiklos nevykdančiomis įmonėmis 2019–2020 metais į Lietuvą buvo atgabenta apie 1 700 transporto priemonių, kurių bendra pardavimo vertė gali siekti per 15 mln. eurų. Remiantis turimais duomenimis, veikiant pagal tokią schemą, į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau nei 2,7 mln. eurų PVM.

Manoma, kad G. B., siekdamas įteisinti savo paties iš nusikalstamos veikos vykdymo gautą turtą, pinigines lėšas, atliko su jomis nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius.

G. B. pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 182 straipsnio („Sukčiavimas“) 3 dalį, 300 straipsnio („Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“) 3 dalį, 216 straipsnį („Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“). A. Š. kaltinimai pareikšti pagal BK 203 straipsnio („Neteisėta juridinio asmens veikla“) 2 dalį.

Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arvydas Navickas. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnais, taip pat bendradarbiaujama su Muitinės departamento Imuniteto tarnyba, policija ir Valstybine mokesčių inspekcija.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.