Klaipėda 14°C
Aplinkos apsaugos departamentas, pasitelkęs kompetentingas institucijas ir mokslininkus, įvertino AB „Grigeo Klaipėda“ dar kartą pateiktą aplinkos atkūrimo priemonių planą ir balandžio 14 d. priėmė sprendimą palikti planą nenagrinėtą, kadangi pastarojo turinys iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio, jau atmesto plano.
Departamentas atliko išsamią plano analizę – įvertino siūlomus aplinkos atkūrimo tikslus ir atkūrimo būdus, priemones, jų veiksmingumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Paaiškėjo, kad ankstesnės departamento pastabos nebuvo įgyvendintos: plane nenurodyta, kokį neigiamą aplinkai padarytą poveikį bendrovė pripažįsta ir atitinkamai siekia eliminuoti. Be to, priešingai nei reikalauja teisės aktai, bendrovė plane neiškelia aplinkos atkūrimo tikslo ir nenurodo atkūrimo būdų, nepagrindžia siūlomų priemonių teigiamo poveikio konkrečiai pažeistai aplinkos teritorijai. Vietoj to, bendrovė pakartotinai pasiūlė anksčiau jau įvertintas ir netinkamomis pripažintas priemones, kurias departamentas jau buvo atmetęs.
Kaip ir anksčiau, bendrovė ir toliau siūlo nendrių šienavimą Kuršių marių pakrantėje bei finansuoti paviršinių nuotekų valymo įrenginių modernizavimą, kurie, ekspertų vertinimu, nėra efektyvūs, neatkuria aplinkai padarytos žalos, o yra nukreipti tik į teršalų rinkimą (kaip tokį) visiškai neatsižvelgiant į tai, kad bendrovė neigiamą poveikį aplinkai darė ne vienerius metus, jos išmesti teršalai yra išsklaidyti, modifikavęsi ir asimiliuoti į ekosistemą jau seniai. Bendrovė negali tiesiog rinkti tam tikrus teršalus ir prašyti tai laikyti jos išmestų teršalų surinkimu. Be to, nendrių pjovimas būtų atliekamas trečiųjų asmenų iniciatyva jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, o AB „Klaipėdos vanduo“ infrastruktūros modernizacija numatyta ir įgyvendinama savarankiškai paties šios infrastruktūros valdytojo.
„Turime pagrįstą vertinimą, kad tokios priemonės nepadės atkurti ekologinės būklės. Kadangi bendrovė nepripažįsta savo padaryto neigiamo poveikio, nesiekia aplinkos atkūrimo natūra ir nori tik rinkti tam tikrus teršalus bei nepateikė jokios naujos, alternatyvios atkūrimo vizijos, departamentas sprendžia, kad derinimo procedūra dėl šių priemonių yra baigta“, – sako Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.
„Valstybė sistemiškai siekia geresnės vandenų būklės. Požiūris į Klaipėdos sąsiaurio, Kuršių marių, Baltijos jūros ir kitų vandens telkinių būklės gerinimą, taršos padarinių šalinimą ir kitas su tuo susijusias problemas yra kompleksinis. Valstybė yra prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus ir daugelį metų pagal tikslines programas vykdo suplanuotas priemones, skirtas gerai vandens telkinių būklei pasiekti“, – pažymi Giedrius Kadziauskas.
Departamentas primena, kad AB „Grigeo Klaipėda“ kaltinama tuo, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 7 d. netinkamai eksploatavo Dumpių kaime esančius jos nuotekų valymo įrenginius. Jie veikė neefektyviai ir buvo nepajėgūs išvalyti visų bendrovės išleidžiamų gamybinių nuotekų. Į paviršinius vandens telkinius išleidžiamose gamybinėse nuotekose buvo viršijamos teršalų ribinės vertės, išleidžiami neleistini teršalai, išleidžiamos gamybinės nuotekos buvo toksiškos, o didelė dalis nuotekų buvo išleidžiama jų biologiškai nevalius, t. y. per atskirai įrengtą nuotakyną apeinant biologinio valymo grandį. Taip daugiau nei 8 metus buvo daromas neigiamas poveikis aplinkai.
Departamentas baudžiamojoje byloje dėl aplinkai (vandeniui) padarytos žalos į Kuršių marias neteisėtai ir sistemingai leidžiant nevalytas gamybines nuotekas bendrovei „Grigeo Klaipėda“ yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.
