Klaipėda 1.2°C
LR Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia keliantis aiškų tikslą ir siekiantis, kad kelionės traukiniu Vilnius-Klaipėda trukmė būtų ne ilgesnė, nei Vilnius-Ryga.
Šiuo metu planuojama, kad gruodžio pab. startuosianti kelionė traukiniu Vilnius-Ryga truks apie 4:15 val., o Rail Baltica tą pačią kelionę sutrumpins iki 1:54 val.
Siekiant trumpesnės traukinio maršruto Vilnius-Klaipėda trukmės, padėti pirmieji pagrindai - nauja europinė greitoji geležinkelio jungtis su Klaipėda pripažinta visai Europai svarbiu projektu (beliko sulaukti tik Europos Parlamento patvirtinimo). Judant toliau jau artimiausiais metais Lietuvai reikės pasirinkti, kur ši naujoji vėžė bus tiesiama.
„Variantų daug. Kai kurie iš jų preliminariai pavaizduoti žemėlapyje (raudona punktyrine linija). Mano įsitikinimu, greitis turi būti vienas esminių rodiklių, kuriais remiantis ir turėsime pasirinkti. 1,5 val. tebūnie ambicija, bet iki 2 val. - būtinybė" , -teigė LR Susisiekimo ministras.
Nors būsimos trasos lokacija dar nėra pasirinkta, šiuo metu turimais duomenimis, galimos kelios alternatyvos. Preliminarios jų lokacijos pavaizduotos žemėlapyje: 1) per Šiaulius; 2) nuo Kauno per Tauragę arba Pagėgius; 3) nuo Kazlų Rūdos per Tauragę.
Šiuo metu beveik visas Lietuvos geležinkelių tinklas veikia atskirai nuo europinio (pirmiausia dėl skirtingo pločio geležinkelio bėgių). Toks mūsų istorinis paveldas. Dėl to vienas kertinių Lietuvos nacionalinių prioritetų – visiškai integruoti, sujungti mūsų geležinkelių tinklą su ES tinklu ir užbaigti transporto infrastruktūros integraciją su Vakarais. Šios integracijos dalis – ne tik „Rail Baltica“, bet ir europinės greitosios vėžės jungtis su Klaipėda.
Tikslas – iki 2030 m. pradėti tiesti europinę vėžę greitajam traukiniui Vilnius–Klaipėda. Iki tol Baltijos šalyse jau turi funkcionuoti ir „Rail Baltica“ (kertinė „Rail Balticos“ data Lietuvoje – 2028 m., kada Lenkija planuoja iki Lietuvos sienos nutiesti savo bėgių dalį).
Europinio geležinkelio linija į Klaipėdą būtina siekiant stiprinti transporto ir logistikos jungtis tiek Lietuvoje, tiek plačiau. Pirmiausia, greita europinė geležinkelio vėžė į Klaipėdą iš esmės pakeistų Lietuvos susisiekimo sistemą: sostinė ir uostamiestis taptų gerokai „arčiau“ vienas kito, europinė vėžė padėtų dar sparčiau persiorientuoti mūsų geležinkelių tinklui bei visam transporto ir logistikos sektoriui, taip pat sukurtų tvarios, aplinką tausojančios alternatyvos galimybes krovinių gabentojams, padėtų greičiau diversifikuoti Klaipėdos jūrų uosto ir geležinkelių veiklą.
Svarbu nepamiršti ir šiuo metu ypač aktualaus strateginio imperatyvo – karinio mobilumo. Kad prireikus sąjungininkų pajėgos turėtų geresnes sąlygas sparčiau atvykti į Lietuvą ir judėti šalies teritorijoje.
Siekiant įgyvendinti šį tikslą, reikia: užbaigti europinės vėžės linijos į Klaipėdą įteisinimą ES teisės aktuose, parengti galimybių studiją apie skirtingų trasos variantų pasirinkimą, įvertinti kitus susijusius klausimus. „Lietuvos geležinkeliams“ parengus galimybių studiją, kurios esminė užduotis – įvertinti optimaliausios trasos maršrutą, atsiras sąlygos priimti reikiamus sprendimus projekto įgyvendinimo pradžiai.
