Klaipėda 5.8°C
Prasidėjus naujiems metams vairuotojų ir eismo dalyvių laukia pakeitimai, naujovės ir baudos.
Didesnės baudos už parkavimą neįgaliųjų vietose
Žmonėms su negalia nėra paprasta pastatyti automobilį bet kur, nes jiems būtina plačiai atverti automobilio duris vežimėliui ar kitai mobilumo įrangai pastatyti, tam gali trukdyti šalia esantys borteliai, kiti automobiliai ar įrenginiai.
Anksčiau galiojančioje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normoje įstatymas dėl neįgaliųjų skirtų vietų nebuvo išskirtas. Pagal jį už bet kokį sustojimą draudžiamose vietose grėsė bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Nuo šiol, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2.1 p.:
- Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 eurų iki 180 eurų.
Draudimas naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis
Nuo 2023 metų gegužės mėnesio transporto priemones vairuojantiems asmenims bus draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis dalyvaujant viešajame eisme. Iki tol buvo draudžiama naudotis minėtomis priemonėmis rankomis, išskyrus tada, kai transporto priemonės variklis yra išjungtas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 punktas iki 2023 metų gegužės mėnesio:
- Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 eurų iki 90 eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 punktas po 2023 metų gegužės mėnesio:
- Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 eurų iki 90 eurų.
Naujos sudėties pirmos pagalbos vaistinėlė
Nuo 2023 m. liepos 1 dienos vairuotojai turės automobilyje su savimi turėti įsigiję naujos sudėties pirmosios pagalbos vaistinėles.
Naujajai tvarkai vairuotojai pasiruošti turėjo laiko nuo 2020-ųjų gruodžio, žmonėms suskubus jas įsigyti ir sutrikus naujųjų vaistinėlių tiekimui, sveikatos apsaugos ministerija iki 2022 m. balandžio 1 d. buvo pratęsusi naujų pirmosios pagalbos rinkinių komplektacijų vairuotojams įsigaliojimo terminą.
Naujų pirmosios pagalbos rinkinių komplektacijų vairuotojams įsigaliojimo terminas vėl buvo pratęsiamas iki 2023 m. sausio 1 d., bet dėl karo Ukrainoje sutrikus gamybos ir logistikos procesams Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė atidėti terminą, iki kurio vairuotojai turėtų atnaujinti vaistinėles savo automobiliuose. Naujasis terminas iki 2023 m. liepos 1 d.
Nuo 2023 m. liepos 1 d. vairuotojams neturint vaistinėlės, kurios sudėtis yra atnaujinta, gali grėsti bauda nuo 10 eurų iki 12 eurų (remiantis ANK 417 straipsnio 7 dalimi).
Atliekant automobilio techninę apžiūrą, taip pat svarbu turėti naujosios sudėties pirmosios pagalbos rinkinį. Jei vaistinėlė automobiliui nėra tinkamai sukomplektuota ar joje nėra visų reikiamų komponentų, fiksuojamas „nedidelis trūkumas“. Tai nesukelia didelių trukdžių gauti teigiamą patikros išvadą (jei nėra kitų techninių trūkumų) ir vairuotojai teisėtai gali dalyvauti kaip eismo dalyviai. Tačiau transporto priemonės savininkas ar valdytojas yra įpareigojamas savarankiškai nedelsiant šį trūkumą pašalinti – pakartotinai atvykti į TA stotį nereikia.
Poreikis atnaujinti pirmosios pagalbos rinkinį kilo atsižvelgiant į tai, kad jo sudėtis nesikeitė 18 metų, o per tiek laiko pasikeitė pirmosios pagalbos teikimo principai.
Atnaujintos sudėties pirmosios pagalbos rinkinyje, skirtame automobiliams ir geležinkelių transportui, šiek tiek sumažėja pleistrų bei tvarsčių rūšių, atsiranda spaudžiamasis tvarstis, ledo maišeliai, turniketai, skirti arteriniam kraujavimui stabdyti, ir vienkartinė veido kaukė gaivinimui (dirbtinio kvėpavimo atlikimui).
2021-08-12 buvo priimtas įsakymo pakeitimas, kuris nurodo, kad vairuotojai, turintys pirmosios pagalbos rinkinius, atnaujintus po 2019 m. sausio 1 d., turi tik pasipildyti savo vaistinėlių rinkinį 2 turniketais, skirtais stipriam (masyviam) kraujavimui (rankose, kojose) stabdyti. Jei vaistinėlės rinkinys pirktas anksčiau minėtosios datos, vairuotojas privalo įsigyti naują rinkinį.
Turintiems seno modelio vaistinėlę ir įsigijus 2 turniketus, šias vaistinėles galima naudoti iki 2024 m. sausio 1 d.
Taip pat norime pabrėžti, kad pirmos pagalbos gaivinimo kaukės dirbtiniam kvėpavimui atlikti ir vienkartinis šalčio maišelis yra rekomenduojamos, tačiau neprivalomos iki 2024.01.01.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai dėl pėsčiųjų pareigų
Iki 2023-05-01 d. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 15 straipsnis „Pėsčiųjų pareigos“ ir jo punktai:
1. Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
2. Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
3. Pėstiesiems draudžiama:
1) eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);
2) eiti automagistrale ar greitkeliu;
3) eiti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu;
4) išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;
5) eiti dviračių takais;
6) pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo.
4. Kitos pėsčiųjų pareigos yra nustatytos KET.
Nuo 2023-05-01 d. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 15 straipsnio pavadinimas bus keičiamas į „Pėsčiųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai“, taip pat bus matomi straipsnio punktų pakeitimai:
1. Pėstieji, judėdami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios kelio dalies pakraščiu arba ten stovėdami tamsiuoju paros metu, arba esant blogam matomumui, privalo turėti šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
2. Į kitą važiuojamosios kelio dalies pusę pėstieji privalo eiti (judėti) tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti (judėti) stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti (judėti) saugu.
3. Pėstiesiems draudžiama:
1) judėti per važiuojamąją kelio dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas);
2) judėti automagistrale ar greitkeliu;
3) judėti skiriamąja juosta arba greta jos važiuojamosios kelio dalies pakraščiu;
4) išeiti (pajudėti) iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių;
5) judėti dviračių takais, išskyrus atvejus, kai reikia pereiti į kitą dviračių tako pusę arba kai kelyje nėra šaligatvio ar pėsčiųjų tako ir šiais atvejais nebus trukdoma dviratininkų eismui;
6) pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo;
7) judėti dviračių juostomis, išskyrus atvejus, kai reikia pereiti į kitą dviračių juostos pusę ir nebus trukdoma dviratininkų eismui;
8) važiuoti riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais be variklio važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus gyvenamąją zoną.
4. Kitos pėsčiųjų pareigos yra nustatytos KET.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai dėl reikalavimų dviračių vairuotojams
Iki 2023-05-01 d. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio „Reikalavimų dviračių vairuotojams“ 4 punkto 1 dalis:
4. Dviračių vairuotojams draudžiama:
1) važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytus atvejus;
Nuo 2023-05-01 d. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio pavadinimas bus keičiamas į „Dviračių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai“, taip pat bus matomas 4 straipsnio punkto pakeitimas ir atsirandantis papildomas 4.1 punktas:
4. Dviračių vairuotojams draudžiama:
1) važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, išskyrus KET nustatytus atvejus;
4.1. Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai taip pat taikomi motorinių dviračių vairuotojams.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai dėl eismo dalyvio pareigų įvykus eismo įvykiui
Iki 2023-05-01 d. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punktas:
Įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo:
4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.
Nuo 2023-05-01 d. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punktas:
Įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai (dalyvis), susiję (susijęs) su eismo įvykiu, privalo:
4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.
Daugės greičio matuoklių
Per 2023–2024 m. valstybinės reikšmės keliuose papildomai planuojama įrengti 54 vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS) ruožus, 2023 m. – 6 momentinio greičio matavimo kameras (MGM).
Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 131 VGMS ruožas (262 įrenginiai) ir 70 momentinio greičio matuoklių (MGM), išdėstytų pavojinguose taškuose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.
Kitąmet valstybinės reikšmės keliuose planuojama įrengti 30 naujų kelių orų sąlygų (toliau – KOS) stotelių. Naujosios KOS stotelės bus sumontuotos valstybinės reikšmės kelių vietose, kurios parinktos atsižvelgiant į kelio reikšmę, eismo intensyvumą, priežiūros lygį, taip pat esamų KOS stotelių tankį ir geografines aplinkybes, turinčias įtakos žiemos kelių priežiūros darbams planuoti. Per 2023 m. taip pat planuojama modernizuoti 126 esamas KOS stoteles. Atlikus stotelių modernizavimą, bus gaunama dar tikslesnė informacija apie kelių būklę ir eismo sąlygas.
Keisis automobilių valstybinių numerių formatas
Nuo 2023 m. spalio 1 d. Lietuvoje registruotų automobilių valstybinius numerius puoš Vytis.
Vyčio vieta numeryje bus apspręsta numerio formos, kadangi automobilių gamintojai naudoja skirtingos formos vietas numeriams tvirtinti.
Pagrindinis motyvas, lėmęs įgyvendinti šią iniciatyvą buvo, jog prieš keletą metų mūsų šalies automobilių numeriuose nebeliko techninę apžiūrą liudijančių lipdukų. Atsiradus daugiau laisvos vietos numeriuose, nutarta imti gerą Europos valstybių pavyzdį ir ten papildomai įterpti Lietuvos nacionalinį simbolį – Vytį.
Vyčio atvaizdavimas valstybiniuose numeriuose tikimąsi ne tik stiprins mūsų tautinę tapatybę ir pasididžiavimą savo valstybe, bet ir bus atpažįstamas bei populiarinamas keliaujant Lietuvos, Europos ar tolimesniais keliais.
Visi iki tol išduoti numerio ženklai liks galioti ir jų savininkai galės patys nuspręsti, ar juos norės pasikeisti. Įstatymo pataisa dėl Vyčio įsigalios spalio 1 dieną.
Dėl tokio pokyčio planuojama, kad brangs ir automobilio numerių komplekto kaina, šiuo metu automobilių numerių komplektas kainuoja 7,2 euro.
Kelių eismo taisyklės
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai
