MŪSŲ KLASĖ

MŪSŲ KLASĖ

PREMJERA 2019 12 05

PJESĖS AUTORIUS TADEUSZ SŁOBODZIANEK
IŠ LENKŲ KALBOS VERTĖ ROLANDAS RASTAUSKAS

REŽISIERIUS OSKARAS KORŠUNOVAS
SCENOGRAFAS GINTARAS MAKAREVIČIUS
KOSTIUMŲ DAILININKĖ ALEKSANDRA JACOVSKYTĖ
LĖLIŲ KŪRĖJA JULIJA SKURATOVA
KOMPOZITORIUS GINTARAS SODEIKA
CHORMEISTERIS ALFONSAS VILDŽIŪNAS
VAIZDO PROJEKCIJŲ DAILININKAS MIKAS ŽUKAUSKAS
ŠVIESŲ DAILININKAS JULIUS KURŠIS
REŽISIERIAUS ASISTENTAS MARIUS PAŽERECKAS
REŽISIERIAUS PADĖJĖJAI: URTĖ SĖJŪNAITĖ, AUGTUMAS DANIELIUS HARNER, DEIVYDAS VALENTA

VAIDINA:
DORA – JUSTINA VANŽODYTĖ
ZOCHA – EGLĖ JACKAITĖ
RACHELKA, PASKUI MARIANA – REGINA ŠALTENYTĖ / EGLĖ BARAUSKAITĖ
JOKŪBAS KACAS – JONAS VIRŠILAS
RYSEKAS – JONAS BARANAUSKAS
MENACHEMAS – VAIDAS JOČYS
ZIGMUNTAS – IGORIS REKLAITIS
VLADEKAS – AURIMAS PINTULIS
ABRAOMAS – MIKALOJUS URBONAS
HENEKAS – LIUDAS VYŠNIAUSKAS

3.30 (SU PERTRAUKA)

SPEKTAKLIO METU YRA RŪKOMA, NAUDOJAMI „STROBE“ ŽIBINTAI IR GARSO EFEKTAI

1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno kaime įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai, Jedvabno gyventojai, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai nebuvo iš pragaro atvykę monstrai, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę, krėtę išdaigas, kartu svajoję, kuo bus užaugę.

„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias, kaip galėtų atrodyti.

T. Słobodzianeko pjesės „Mūsų klasė“ veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus, ir tas pasakojimas tampa universaliu, kalbančiu apie žmogaus prigimtį, apie visos žmonijos praeitį, dabartį, ir – deja, bet visai tikėtina – ateitį.

„NEŽINAU, KUR PRASIDEDA ŠITA ISTORIJA. ŽINAU, KUR JI NEPASIBAIGIA.“ T. SŁOBODZIANEK