Urtė Jasenka | grafikos miniatiūrų paroda „Vieno paveikslo istorija“

Urtė Jasenka | grafikos miniatiūrų paroda „Vieno paveikslo istorija“

Yaska Art grįžta į Kultūros fabriką su grafikos miniatiūrų paroda „Vieno paveikslo istorija“. Vieno paveikslo paroda, sudėliota iš daugybės mažų paveikslėlių - miniatiūrų, pasakoja apie kitokį pilnatvės būvį. 

𝐏𝐚𝐫𝐨𝐝𝐨𝐬 𝐚𝐭𝐢𝐝𝐚𝐫𝐲𝐦𝐚𝐬 𝐯𝐚𝐬𝐚𝐫𝐢𝐨 𝟖 𝐝. 𝟏𝟕.𝟎𝟎-𝟏𝟗.𝟎𝟎 𝐯𝐚𝐥.

𝐀𝐩𝐥𝐚𝐧𝐤𝐲𝐭𝐢 𝐩𝐚𝐫𝐨𝐝𝐚̨ 𝐧𝐞𝐦𝐨𝐤𝐚𝐦𝐚𝐢 𝐠𝐚𝐥𝐞̇𝐬𝐢𝐭𝐞 𝐯𝐚𝐬𝐚𝐫𝐢𝐨 𝟖 - 𝐠𝐞𝐠𝐮𝐳̌𝐞̇𝐬 𝟐𝟔 𝐝. 

𝐏𝐚𝐫𝐨𝐝𝐨𝐬 𝐚𝐩𝐫𝐚𝐬̌𝐲𝐦𝐚𝐬:

Kasdien nepaliaujamai kopiantis, skubantis į didelius gyvenimo siekius, tikslus, laimėjimus, į “pažadėtąjį didelį gyvenimą”, šių dienų žmogus pro pirštus praleidžia didžiausią savo tikslą ir gautą prigimtinį turtą - patį gyvenimą, kuris susidaro iš sąmoningo buvimo čia ir dabar, mažiausių fragmentų, smulkmenų, virstančių vienu, dideliu, nepaprastu, kosminiu kūnu.
Dailininkės Urtės Jasenkos vieno paveikslo paroda, sudėliota iš daugybės mažų paveikslėlių - miniatiūrų, pasakoja apie kitokį pilnatvės būvį. Būvį, kuris yra orientuotas visgi ne į tikslą, bet į procesą jo siekiant, užklupusias patirtis, mintis bei jausmus. Visa tai, kur kas brangiau, nei pasiekto tikslo akimirka.
Taip pat menininkė analizuoja žmogaus vertę, kurią lemia ne skaičiais, pasiekimais reiškiami dalykai, bet tai, kiek jis pats yra patenkintas savimi, kiek ir kaip nuoširdžiai mėgavosi, išjautė jam skirtą laiką, darbus, patirtis, ar buvo įsikvėpęs, kaip drąsiai ir su meile žengė gyvenimo žingsnius bei kokia ugnimi degė jo širdis. Ir visgi, kiek daug iš mūsų reikalauja stiprybės, jėgų ir ryžto ši siurreali kelionė žemėje! Miniatiūrose juntamas žmogaus pirmų dienų žaismingumas, jaunystės lengvumas ir su laiku augantis, pilnėjantis, laiko ir patirčių lenkiamas žmogaus “svoris” - senatvė, kuri apgaubia ir palydi į paskutinį tašką - mirtį. Gyvenimas yra procesas, bet niekados rezultatas.
Paveikslo fragmentuose metaforiškai vaizduojamas akivaizdus motyvas - žmogaus kopimas į kalną. Autorė kviečia paveikslą skaityti lyg knygą, jį stebėti, tarsi nebylų kino filmą ir sekti kelionę nuo pradžios iki pat galo, ieškoti vis skirtingų įkopimo į viršūnę tikslų, baigčių ir prasmių. Šis dailininkės paveikslas gyvena savarankišką, autentišką gyvenimą. Menininkės rankų ir laiko nugludintos miniatiūros kuria netikėtą, gyvą reljefą, kuris su kiekviena paveikslo gyvenimo diena po truputį kis. Miniatiūros pradės “riestis”, popierius gelsti, tamsėti ar šviesėti, medinis jo rėmas “skilinėti" - senti. Kiekvienas šioje kelionėje išgyventas smūgis ar švelnus žiūrovo žvilgsnis drauge kurs šią unikalią Vieno paveikslo istoriją.